30-oji vieta 2018 m. 30 geriausių restoranų rinkimuose – „Velvetti“ restoranas Druskininkuose.
Geras startas, labai geras startas. Kaip sako lietuvių liaudies patarlė, pusė darbo yra padaryta.
Pirmojo restorano lankymas, mano pirmoji restorano apžvalga ir tas natūraliai kylantis jaudulys, kaip pirmas skambutis mokykloje, kaip pirmas pasimatymas... Juk visi pamenate, koks apima jausmas patiriant tą neapsakomą ir žodžiais neaprašomą jausmą „ach tas PIRMAS kartas...“
Aš toks sujaudintas ir tuo pačiu pakylėtas nedrąsiai žengiu pro pirmo restorano duris ir suvokiu, kad prasideda nauja istorija, naujas mano gyvenimo tarpsnis, tik šios naujai kuriamos istorijos autorius ne aš.
Aš tik maisto ragautojas.
Tikrieji šios istorijos kūrėjai esate JŪS − restoranų valdytojai, virtuvės meistrai, aptarnaujantis personalas, taip pat, cituoju man labai patikusią ištrauką iš FB paskyros #materialiste: „Jeigu kiti barai turi indų plovėją, tai mes turime lūpdažių žymių nuo šampano taurių šalintoją.“ Sutikit, kad šioje dėlionėje visi elementai yra svarbūs.
Kodėl? Dar ir dabar rašydamas šią apžvalgą širdyje jaučiu graužatį. Kodėl iš karto pradedu nuo kritikos, juk visuomet norisi startuoti nuo gėriu persismelkusio saldaus lyg medus žodžio? Deja... atsiprašau. Į pirmąjį bandymą restorane užsisakyti brandintos jautienos kulninę išgirstu – „neturim“, o raviolių su rikotos sūriu ir špinatais taip pat nėra. Ir pataikyk tu man taip − pirmieji du bandymai, ir visiškai pro šalį.
Užkandžiai
1. Silkės užkandis, kaina − 5 eurai
Ant juodos lietuviškos duonos patiekta natūralios silkės juostelė, pagardinta krienų padažu su ridikėliais, karamelizuotais svogūnais bei voveraitėmis ir apiberta alyvuogių „žemės duonos gabalėliais“, atrodo išties skoningai. Ingredientų įvairovė ir skonių suderinamumas yra tinkamas. Atrodytų, kad citrusinis vaisius lėkštėje perteklinis, tačiau tik ne šį kartą. Mano skoniui tik duonos juostelė galėjo būti truputį plonesnė, kuri užgožė ir „permušė“ kitų skonių įvairovę. Už šį paprastą, bet nepaprastai patiektą užkandį skiriu 9 balus.
2. Anties kepenėlių musas, kaina − 6 eurai
Keli anties kepenėlių muso gabalėliai patiekti su jogurtiniu padažu, marinuotomis figomis bei vynuogėmis, papuošti serbentų šakele ir duonos juostelėmis. Deja, anties kepenėlių muso skonis man priminė masinės gamybos ir kainos santykio nevykusį rezultatą, o duonelės paplotėlis iš „Duoniukai“ produkcijos šį įspūdį tik sustiprino. Lyginant su silkės užkandžiu, šis patiekalas buvo didžiulis nusivylimas. Nuo visiško fiasko užkandį išgelbėjo puikiai marinuota figa su moliūgu ir lietuviškas akcentas − raudonųjų serbentų šakelė. Ši patiekalą vertinu tik 4 balais.
3. Burokėlių karpačas su ožkos sūriu, kaina − 6 eurai
Jei jums patinka burokėliai, šis patiekalas turėtų būti tinkamas pasirinkimas. Nors tai yra paprastas užkandis, prie kurio itin dera kokybiškas ožkos sūris su žalumynais ir šlakeliu alyvuogiu aliejaus, jis privalo būti paruoštas taip, kad burnoje atsispindėtų visų ingredientų skonių gama. O prieskoniai? Jų buvo nepakankamai. Žiupsnelis druskos ir šviežiai maltų pipirų iš malūnėlio šiam užkandžiui būtų suteikę dar daugiau spalvų. Užkandžiui skiriu 7 balus.
4. Ravioliai su žuvimi, kaina − 7 eurai 50 ct
Reikia pripažinti, kad patiekalų papuošimui ir jų pateikimui šiame restorane yra skiriama daug dėmesio. Patiekalų sudedamosios dalys sudarytos iš įvairių ingredientų. Nors prie raviolių patiektas padažas su pagardais tinkami, pagrindinis patiekalo elementas ravioliai manęs neįtikino. Pirma, nebuvo išlaikytas balansas tarp raviolių dydžio ir jų įdaro, antra − raviolių tešlos kiekis užgožė įdaro kiekį. Rekomenduoju išbandyti, kaip turi atrodyti bei kokio skonio turėtų būti tikri ravioliai itališkame restorane Vilniuje #fiorentinorestoranas, pasirenkant užkandį „Ravioli“ su „ricotta“ sūrio ir špinatų įdaru“, kuris patiekiamas su pievagrybių, trumų ir „stracchino“ sūrio kremo padažu. Pamenu, tikrai buvo „niam“. Druskininkų restorano užkandžiui skiriu 5 balus.
Kalba
Druskininkai išskirtinis miestas tuo, kad jame nuolat pilna svečių iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, o jei dar pridėtume lenkų kariauną... Pripažinkime ir tai, kad šios kartos jaunimui daug lengviau susikalbėti su anglakalbiais.
Nuogirda nuo greta esančio staliuko: kadangi rusiškame meniu buvo siūlomas starkis, o šios žuvies patiekalo restoranas neturėjo (beje, vėl), padavėjas siūlo analogą – plekšnę, tik susiduria su vertimo problema. Ačiū visagaliui „Google“ − jis tikras šių laikų aptarnaujančio personalo pagalbininkas!
Pagrindiniai patiekalai
5. Lėtai kepti šonkauliai, kaina − 11 eurų
Karamelizuoti lėto kepimo šonkauliai su moliūgų padažu, patiekiami su šviežiomis, garintomis ir keptomis daržovėmis. Nuostabiai paruošti baklažanai ir šparagai, o kokia kukurūzo burbuolė, kuri tiesiog tirpsta burnoje! Prie šio patiekalo patiektas moliūgų ir „grave“ padažas, žinoma, prie kiaulienos šonkaulių ypač dera. Naudojant lėto kepimo techniką arba maisto ruošimą žemoje temperatūroje išlaikomi visi organizmui būtini mineralai bei vitaminai. Be to, mėsa suminkštėja, tarsi krenta nuo kaulo, tuo pačiu išlaikydama naudingąsias medžiagas. Tačiau ne šį kartą. Standi, sunkiai kramtoma ir burnoje besivelianti mėsa − tikras nusivylimas lėkštėje. Šį pagrindinį patiekalą vertinu 5 balais.
6. Neapolietiška pica „Margarita“, kaina − 5 eurai
Kas esate aplankę Italijos miestą Neapolį, tikrai žinote, kad ten būtina paragauti neapolietiškos „Margaritos“. Nors „Velvetti“ restorano pica buvo tinkamai iškepta, pakankamai tinkama picos tešlos struktūra, bet...skirtumas vis tik yra akivaizdus. Sūris, sūris ir dar kartą sūris. Lietuviškas mocarelos sūris niekada neprilygs itališkam, o tai juk yra vienas iš pagrindinių ingredientų vertinant picą, ypač turint omenyje tai, kad Jūs siūlote neapolietišką picą! Dar vienas patarimas restorano virėjams: prie picos naudokite ir klientams siūlykite tik aukščiausios kokybės alyvuogių aliejų. Nors apskritai patiekalo skonis neblogas, tačiau turite dar kur pasitempti. Už picą ši kartą skiriu 7 balus.
7. Brandinta Velso ėriena, kaina − 16 eurų
Brandinta Velso ėriena patiekiama su „gravi“ ir moliūgų padažu. Daržovės tos pačios ir taip pačiai puikiai paruoštos. Kažkur tai jau mano aprašyta? O taip! Galvoje déjà vu sukasi tik viena mintis − lėtai kepti šonkauliai, lėkštėje pasikartojantys elementai. Velso ėrienos paruošimas ir brandinimas užtrunka net tris mėnesius ir tai yra pagrindinis restorano šefo patiekalas. Ar man patiko? Taip. Ar sužavėjo? Yra kur tobulėti. Prisipažinsiu, kad iš pagrindinio patiekalo tikėjausi tirpstančios ir daug turinčios skonių ėrienos bei atrodytų nesuderinamų pagrindiniam patiekalui sudedamųjų elementų, kurie derėtų tarpusavyje. Pagrindinį šefo patiekalą vertinu 8 balais.
8. Anties šlaunelė „confit“, kaina − 11 eurų
Anties šlaunelė „confit“ buvo patiekta su kukurūzų polenta ir naminių svogūnų džemu. Skoniai derantys, tačiau patiekalo išpildymas vėl nuvylė. Kai meniu yra deklaruojama, jog patiekalas paruoštas pagal seną prancūzišką anties paruošimo techniką „confit“, žinoma, tikiuosi pamatyti ir atitinkamą rezultatą, kai anties šlaunelės mėsa tiesiog byra nuo kaulo ir ištirpsta burnoje...Deja, sunkiai kramtoma anties šlaunelės mėsa buvo perlaikyta, o sudžiūvusi kukurūzų polenta buvo didžiausias šio vakaro nusivylimas. Pati skaniausia patiekalo dalis − naminių svogūnų džemas, kurio paruošimas idealus. Daug žadančiam pagrindiniam patiekalui skiriu tik 3 balus.
Desertai ir kava
9. Naminis „Napoleonas“, kaina − 3 eurai 20 ct
Kadangi Jūsų restorano veiklos pradžia buvo desertai, mano lūkesčiai buvo išties dideli. Iki šiol mano pats skaniausias valgytas „Napoleonas“ − tai kepyklėlės „Pinavija“ Vilniuje „Smetoniškas Napoleonas“ (kaina − 34 eurai/kg). Ar Jūsų restorano pasiūlytas desertas pateisino mano lūkesčius? Atsiprašau, tikrai ne. Kodėl kremo tiek mažai? O pats „Napoleonas“ buvo pernelyg sausas bei nė kiek neprilygo mano ragautam desertui Vilniuje. Nuvykite ir paragaukite. Tikiu, kad tuomet suprasite, kodėl šį kartą Jums skiriu už šį desertą tik 4 balus.
10. Naminiai ledai, kaina − 3 eurai 50 ct
Šiam restoranui įprastas patiekimas su daugybe ingredientų ir mažomis skonių paslaptimis. Naminiai serbentų skonio ledai buvo tinkamiausias šio vakaro derinys. Mano vertinimu, tai buvo geriausias restorano patiekalas. Už šį desertą skiriu 10 balų.
11. Espreso, kaina − 1 euras 50 ct, kapučino kava – 1 euras 60 ct
Šiame restorane su kavos paruošimu ir patiekimu yra viskas gerai. Visuomet galima ginčytis dėl pačios kavos pupelių rūšies, jos skonių ar poskonių. Espreso kavos proporcija ir skonis tinkamas, tik kapučino kavos pieno puta galėtų būti labiau kreminė.
Pagirsiu: Jūsų gamybos šokoladiniai triufeliukai tirpo burnoje, o kava dėl to tapo du kartus skanesne! Jums už kavą ir jos paruošimą skiriu 9 balus.
Bendri pastebėjimai apie restoraną. Pirma, lauko terasos suskirstymas į restoraninę dalį ir kitą dalį, vadinamiems „kitiems“, nėra pats geriausias sprendimas. Neleisdami klientui pasirinkti iš karto, apibrėžiate jo statusą tiek moraline, tiek pinigine prasme. Antra, ar darbo laikas šiokiadieniais nuo 12.00 val., o pusryčiai tik savaitgalį nuo 10.00 val. yra pats geriausias sprendimas vasaros metu? Man, kaip klientui, tikrai norėtųsi, kad darbo dienomis būtų galimybė Jūsų restorane suvalgyti gardžius pusryčius.
Trečia, kita, labai subtili restorano vieta − tualetas, kurio švara tinkama, tačiau kvapas privalo būti taip pat malonus. Ir problema, mano manymu, slypi ne kvapikliuose, o tikriausiai pačioje kanalizacijos sistemoje, kurią nesunkiai galite išspręsti pasitarę su santechnikos meistrais. Taip pat patartina pakeisti ir į visas puses klibantį vandens čiaupą. Ir pabaigai: restorano interjeras yra gan paprastas, švara tinkama, aptarnaujantis personalas paslaugus bei malonus, o dzūkai yra tikrai geri Lietuvos piliečiai.
Šio FB projekto tikslas − kitomis akimis pažvelgti, išgryninti Jūsų restorano trūkumus. Jūsų teisė į išdėstytus argumentus atsižvelgti, pasitempti ir ateityje būti geriausiu restoranu Lietuvoje. To Jums ir linkiu.
Bendras vertinimas: 71 balai, kurie dalijami iš 11 vertintų patiekalų.
Galutinis balas: 6,45
Vieta:
1. „Velvetti“ (Druskininkai) − 6,45 balai
Šaltinis: „Maisto Ragautojas“
