Visi šie stereotipai kaipmat griuvo, kai pašnekėjau su Šarūnu Mazalu, vienu iš „Vaflių namų“ įkūrėju. Jis kartu su žmona Laura pasuko mūsų šaliai neįprastu keliu – į valgiaraštį įtraukė ne tik desertinius, bet ir netradicinius mums vaflių patiekalus. Pavyzdžiui, su šonine ir klevų sirupu.
Taigi, tie, kam tingisi toliau skaityti, turėtų žinoti tik vieną, jeigu esate pasiryžę vaflius atrasti iš naujo – „Vaflių namai“ tam puikiai tinka. Likusius kviečiu į trumpą pažintį su Mazalų šeimos restoranu.
Subalansuota šeimoms, bet tinka ir kitiems
„Kai turi mažų vaikų, įdomių ir savotiškų vietų, kur galėtum nueiti drauge su šeima pavalgyti Vilniuje, pasirinkimas tampa labai ribotas“, – tikina Š.Mazalas. Jo teigimu, kuriant „Vaflių namus“ ši mintis buvo viena kertinių koncepcijos pagrindo sudedamųjų dalių.
Pasirinkta orientacija į jaunas šeimas padėjo apsispręsti ir dėl vietos. Šarūnas ir Laura sąmoningai „Vaflių namus“ įkurdino ne Senamiestyje, o Žirmūnų mikrorajone esančiame „Ogmios miestelyje“.
„Senamiesčio, kaip potencialios vietos savo restoranui, atsisakėme ir dėl kelių kitų priežasčių. Pirmiausia dėl patogumo. Ten dažnai kyla galvosūkis dėl to, kur palikti automobilį. O ir patalpų nuoma ten brangesnė. Be to, man nepatinka, kad centre esančias patalpas siekiama žūtbūt išnuomoti kuo brangiau, nesigilinant, kas į jas įsikels“, – sakė pašnekovas.
Draugiškumas ir patogumas šeimoms neliko vien tik žodžiai. „Vaflių namuose“ įrengta žaidimų erdvė vaikams, kurioje jie taip užsimiršta, kad jų nebedomina ir vafliai.
Kol vaikai žaidžia, tėvai ramiai gali mėgautis maistu ir akį glostančiu interjeru.
Pastarasis – minimalizmo, skandinaviško dizaino ir šiuolaikiško urbanizmo derinys.
Nuo lubų tįsta juodi elektros laidai, pasibaigiantys dideliais lempučių burbulais. Mūrinių sienų netobulumas tik vos vos pridengtas baltų dažų sluoksniu. Aplinką maloniai šildo ir jaukumo suteikia daug medinių paviršių.
Kulinariniai eksperimentai
Vis dėlto pagrindinis restorano akcentas, kaip ir priklauso, yra patiekalai. Jie ne vienam gali pasirodyti netikėti, su ingredientais, kurie, atrodo, sunkiai dera. Pavyzdžiui, vafliai su plėšyta kiauliena ar kiaušiniene bei keptomis dešrelėmis.
„Iš pradžių nežinojome, ko tikėtis. Manėme, kad teks laužyti daug su vafliais susijusių stereotipų. Buvome beveik tikri, kad daugelis vaflius laikys pusryčių maistu.
Tačiau paaiškėjo, kad bent pusė apsilankančiųjų restorane užsisako būtent netradicinių derinių. Aišku, reikia laiko, kad pamatytume, ar tai tik eksperimentavimas, ar pasikartojantis pasirinkimas, tačiau vis tiek malonu, kad lietuviai nebijo kulinarinių naujovių ir mėgsta eksperimentuoti“, – sakė Š.Mazalas.
Pasiteiravus pašnekovo, kaip kilo idėja pasiūlyti lietuviams netradicinių vaflių patiekalų, šis tikino, kad mintis buvo subrandinta po kelionių Europoje ir JAV. Tiesa, tik keli receptai buvo nusižiūrėti. Dauguma patiekalų yra sukurti „Vaflių namų“ virtuvėje triūsiančio šefo.
„Prieš atidarydami restoraną nemažai laiko skyrėme susipažinimui su kitose šalyse vyraujančiomis vaflių tradicijomis. Klausinėjome draugų Belgijoje, kaip ten viskas atrodo.
Bet jie patikino, kad nieko ypatingo toje šalyje nerasime, nes ten vafliai yra gatvės maistas. Pažiūrėjome – ogi tikrai! Pasaulyje yra tik vos dar kelios vietos, panašios į mūsų. Dalis jų – JAV. Tad nukeliavome į Niujorką, kur pasisėmėme įkvėpimo, ir iš ten parsivežėme kelias patiekalų idėjas, kurios vėliau papildė mūsų valgiaraštį“, – prisiminė Š.Mazalas.
Tėvų indėlis
Nors šiais laikais madinga pasakoti apie užsienyje ištikusį nušvitimą ar aplankiusią išganingą verslo mintį, šiuo atveju viskas kur kas žemiškiau ir paprasčiau.
Ne užsienio toliai buvo ta paskata, kuri paragino Šarūną ir Laurą įkurti „Vaflių namus“. Pasirodo, Š.Mazalo tėvai yra išplėtoję konditerijos ir maitinimo paslaugų verslą Gargžduose. Sėkminga jo tąsa – 2015 m. atidaryta blyninė. Ji ir tapo didžiausia „Vaflių namų“ įkūrimo paskata.
„Gargždai, kaip ir daugelis kitų mažesnių Lietuvos miestelių, nėra imlus naujovėms, todėl tėvai į blyninės valgiaraštį, kuriame iš pradžių daugiausia buvo prancūziški lietiniai, įtraukė ir tradicinius saldžius vaflius. Po kurio laiko paaiškėjo, kad tai buvo teisingas sprendimas, sulaukęs lankytojų palankumo“, – prisiminė pašnekovas.
Jo teigimu, vaflių sėkmė Gargžduose paskatino rimtai svarstyti galimybę atidaryti panašaus tipo restoraną Vilniuje. Juolab, kad sostinėje nieko panašaus nebuvo.
„Maniškiai vis sakydavo – valgo Gargžduose, tai valgys ir Vilniuje“, – šypsodamasis pasakojo Š.Mazalas.
Galiausiai, 2016 m. gruodį, „Vaflių namai“ jau laukė pirmųjų lankytojų.
Dėmesys netoleruojantiems glitimo ir besibaiminantiems alergijų
Be to, kad „Vaflių namuose“ galima užsisakyti neįprastų vaflių patiekalų, šis restoranas dar išsiskiria ir kita savybe. Ten gaminami patiekalai yra be glitimo. Net vafliai – ir tie be glitimo!
„Pamenu, vienas vyras pavalgė mūsų vaflių, o tuomet vos ne su ašaromis akyse priėjo asmeniškai padėkoti, nes jo organizmas, pasirodo, netoleruoja glitimo, todėl jis vaflių nebuvo valgęs metų metus“, – pasakojo Š.Mazalas, kuris ir pats, anot jo, patenka į žmonių kategoriją, kurių organizmas netoleruoja glitimo.
Vyro teigimu, vertinant iš patiekalų be glitimo perspektyvos, „Vaflių namai“ pagal išmaniosios programėlės „GF World“, kurioje registruojamos maitinimo vietos, siūlančios maisto be glitimo, duomenis yra vienintelė tokia maitinimo įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje.
Žinoma, pasirinkimas siūlyti lankytojams patiekalus, kuriuose nebūtų glitimo, šiek tiek išaugino restorano sąnaudas. Pavyzdžiui, tinkamus miltus „Vaflių namai“ perka Didžiojoje Britanijoje. Lietuvos gamintojai tokių miltų tiesiog negali pasiūlyti.
Nepaisant to, Š.Mazalas džiaugiasi, nes mato, kad vis daugiau žmonių į mitybą žiūri ir per sveikatos prizmę, o tie, kuriems glitimas nėra aktuali problema, nė nepastebi, kad patiekalai pagaminti naudojant kitokius miltus nei įprasta.
„Be to, tai yra mūsų išskirtinumas, kuris gali padėti pritraukti į restoraną ne tik vietinius lankytojus, bet ir užsieniečius, kurie naudojasi „GF World“ programėle“, – sakė „Vaflių namų“ šeimininkas.
Jis akcentavo ir kitą restorano veiklos detalę, kuri, nors ir smulki, Š.Mazalo įsitikinimu, yra labai svarbi. Pašnekovo teigimu, sudarinėjant „Vaflių namų“ valgiaraštį buvo įdėta daug darbo į informacijos pateikimą apie patiekaluose esančius galimus alergenus.
„Dažniausiai tokios informacijos valgiaraščiuose nebūna. Ten nurodoma kreiptis į padavėjas, o šios labai retai žino, ką atsakyti tokiu atveju. Mes pasiryžome tokios klaidos nedaryti. Negana to, stengėmės, kad patiekaluose būtų kuo mažiau alergenų“, – pasakojo Š.Mazalas.
Mokėsi iš savo klaidų
„Vaflių namų“ šeimininkas neslėpė – pirmieji darbo mėnesiai buvo sunkūs. Ne tik dėl to, kad teko derinti darbą restorane su kitomis pareigomis, bet dar ir dėl padarytų klaidų.
„Iš pradžių manėme, kad patys su žmona būsime pajėgūs viską sukoordinuoti restorane, tačiau gana greit supratome, kad negalime to daryti. Sklandžiai startuoti sutrukdė ir tai, kad atidarėme restoraną nesurinkę visos komandos virtuvėje. Dėl to nukentėjo aptarnavimo kokybė. Daliai lankytojų tai sugadino pirmą įspūdį, nes jie turėjo laukti maisto ilgiau, nei norėtųsi.
Aišku, sulaukėme daug nepasitenkinimo, bet gerai, kad buvome vietoje – nueini, atsiprašai, pripažįsti, kad blogai, ir eini taisyti, kad kitą kartą būtų geriau“, – prisiminimais apie šaltą verslo pradžios dušą dalijosi Š.Mazalas.
Anot jo, po kurio laiko jam pavyko rasti profesionalą, kuris perėmė vadovavimą restoranui, todėl pavyko nuo pečių nuristi daugybę rūpesčių ir pagaliau viską sustyguoti.
„Akivaizdžiai viskas pagerėjo. Matome, kaip tai atsispindi svečių veide ir akyse. Žinoma, kartais pasitaiko itin reiklių klientų, tačiau ir tuomet stengiamasi viską atlikti kiek įmanoma geriau“, – sakė Š.Mazalas, kuris dabar restorane rūpinasi, kaip jis pats teigia, maloniomis smulkmenomis. Pavyzdžiui, kartais užima baristo vietą ir svečiams paruošia kvapios kavos.
