Vos prasidėjus rugsėjui bendruomeniškumo ir gastronomijos festivalio „Turgus 2.0” organizatoriai vilniečius pakvietė paskanauti vabzdžiais.
O jau šį trečiadienį, rugsėjo 12 dieną, Lietuvos–Švedijos draugija Vilniuje drąsiausiems vilniečiams meta iššūkį ir siūlo pasivaišinti ypač prieštaringai vertinamu švedų delikateso „surströmming“, kurį daugelis lietuvių vadina pūdyta silke, nors tiksliau reikėtų sakyti – rauginta Baltijos strimele, priskiriama silkiažuvių būriui.
Šio patiekalo ragavimas gali tapti tikru iššūkiu net ir silkės mėgėjams dėl nosį riečiančio jo kvapo. Vos atidarius fermentuotos silkės skardinę daugelis ima žiaugčioti nuo pasklidusio kvapo. Nieko nuostabaus, kad japonų tyrėjai šį švedų delikatesą pripažino labiausiai dvokiančiu patiekalu pasaulyje, o „surströmming“ skardinių jokiu būdu nerekomenduojama atidaryti patalpose ar gabenti lėktuvu.
Nepaisant to, vis daugiau žmonių ryžtasi „surströmming“ paragauti, o kai kurie net tampa šio gana švelnaus skonio patiekalo, paprastai patiekiamo su virtomis bulvėmis, svogūnais ir plona švediška duonele arba lavašu, gerbėjais. Yra net šios žuvies mėgėjų klubų, daugiausia, aišku, Švedijoje.
Rauginta žuvis yra išties senas švediškas patiekalas, valgomas net ne vieną tūkstantį metų. Dabartinės Švedijos pietuose archeologai rado 9200 metų senumo raugintos žuvies liekanų.
Greičiausiai rauginti strimeles pradėta todėl, kad kadaise druska buvo brangi, tad sūdyti žuvį buvę per brangu. Taigi švedai sugalvoję rauginti ją silpname sūryme, taip išsiversdami su mažesniu kiekiu druskos.
Plačiau apie raugintos strimelės istoriją galima paskaityti straipsnyje „Lietuviai pabandė valgyti kaip švedai. Kai kurie pasigailėjo“.
Strimelė pradedama rauginti vasaros pradžioje. Birželį pagauta žuvis tradiciškai parą mirkoma sūryme. Vėliau statinė su žuvimi palaikoma parą saulėje, kad prasidėtų rūgimo procesas.
Po to šitaip rauginta strimelė palaikoma šaltai ir, ekspertams nusprendus, kad jau pakankamai išrūgo, dedama į skardines.
Dažniausiai „surströmming“ gaminama mažose gamyklėlėse, kurių dauguma yra Šiaurės Švedijoje. Kiekviena gamyklėlė turi savas gamybos paslaptis ir savą rauginimo receptą, o gurmanai kasmet renka, kurios strimelės yra skaniausios.
Skardinės su rauginta strimele Švedijoje paprastai atidarinėjamos trečiąjį rugpjūčio ketvirtadienį ir tai yra neatsiejama vasaros palydėtuvių šiaurinėje Švedijoje dalis. Tuo metu, kai Švedijos pietuose atsisveikinama su vasara lukštenant vėžius, visa šiaurinė šalies dalis pasmirsta fermentuota žuvimi.
Įdomu tai, kad Švedijoje yra net „surströmming“ akademija. Jie rekomenduoja raugintą strimėlę valgyti su kieta arba minkšta plona švediška duonele (tokios yra pirkti IKEA prekybos centre), sviestu, virtomis bulvėmis, fermentiniu sūriu, plonai supjaustytais svogūnais. Galima rinktis ir asmeninius priedus: grietinę, pomidorus, krapus, citrinas, spanguoles ir kitą.
„Užtepkite ant duonos sviesto, plonai supjaustykite bulvę, ir uždėkite gabaliuką ant duonos. Tada pradės bėgti ištirpęs sviestas, bet taip turi būti. Išdėliokite „surströmmingo“ gabaliukus ant duonos pagal skonį, ant viršaus pabarstykite svogūnų ir sūrio. Galite pridėti ir kitokių jums patinkančių priedų. Jei naudojate minkštą duoną, susukite suktinuką“, – rekomenduoja Akademijos atstovai.
Lietuvoje rauginta strimelė šiemet bus valgoma jau tryliktus metus iš eilės. Iš pradžių ją ragaudavo tik Lietuvos-Švedijos draugijos Vilniuje nariai, o jau ketvirtus metus „surströmming“ degustacija rengiama visiems norintiems vilniečiams ir miesto svečiams.
Pernai, beje, Vilniuje susirinko tiek daug žmonių norinčiųjų paragauti raugintos strimėlės, kad žuvies nebeužteko visiems norintiems. Tikimasi, kad šiemet delikateso užteks visiems norintiems.
Tad jeigu esate pakankamai drąsūs, smalsūs ir atsparūs blogiems kvapams (arba sergate sloga), ateikite rugsėjo 12 dieną 19 val. į paupį Bernardinų sode ir priimkite Lietuvos-Švedijos draugijos iššūkį paragauti „surströmming“.
Švediško delikateso rugsėjo 13 dieną kvies paragauti taip pat Kėdainių lietuvių ir švedų draugija. Kėdainiečiai „surströmming“ galės pasivaišinti Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje ant Nevėžio upės kranto nuo 18.30 val.
Ką gali žinoti, gal ir jūs tapsite švediško delikateso gerbėjais.
Dalyvavimas nemokamas. Gera nuotaika – privaloma.
