Nyderlanduose, Hagos mieste, gimęs ir augęs, o vėliau šio miesto Taikomųjų mokslų universitete įgijęs socialinio darbuotojo profesiją T.van Wijkas pratęsė savo šeimos tradiciją.
„Aš niekada nesuabejojau, kur stoti, nes mano močiutė užsiėmė tokia veikla.
Po to mama pasirinko šią profesiją, o mano tėtis taip pat kartais dirba socialinį darbą“, – prisistatė T.van Wijkas, sėsdamas ant kėdės būsimame savo restorane.
Vietą jam olandas išrinko sostinės centre, tame pačiame pastate, kuriame įsikūręs vienintelis Baltijos šalyse Vilniaus universiteto planetariumas.
Pirmąjį savo darbą pagal profesiją vyras susirado dar studijų metais.
„Iš pradžių dirbau su žmonėmis, kurie neturi namų. Tai dažniausiai būdavo jauni žmonės, turintys elgesio sutrikimų, problemų su narkotikais“, – prisiminė jis ir pridūrė, kad netrukus pradėjo dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.
Kartais turėdavo jiems padėti apsirengti, apsiprausti. Vėliau jie eidavo į dienos centrus – ten Timas taip pat dirbo.
Tačiau vyrui labiau patiko pagalba neįgaliesiems ne buityje, o versle.
Vienoje Hagos kepyklėlėje, kurioje kepinius gamino ir pardavinėjo negalią turintys žmonės, jis net ketverius metus prižiūrėjo per 20 neįgaliųjų.
„Jeigu kildavo problemų, jie ateidavo pasakyti man ir spręsdavome bėdą. Mėgau šį darbą, o labiausiai tai, kad mačiau tų žmonių tobulėjimą“, – prisimena olandas.
Gyvenimo vagą pakreipė lemtinga pažintis
Lietuvą Timas atrado neatsitiktinai – Hagoje jis susipažino su lietuve Karolina. Ta pažintis ir tapo lemtinga.
„Vieną vakarą ji tiesiog išdygo prie mūsų buto, kurį nuomojausi su keletu draugų, durų. Pasirodo, vienas draugas buvo susitaręs ją ir jos draugę priimti į nakvynę per pasaulyje žinomą „CouchSurfing“ programą, kur keliautojai vieni pas kitus gali apsistoti nemokamai.
Taip jau nutiko, kad tąkart to draugo namuose nebuvo, tad duris atidariau aš“, – juokdamasis pasakojo Timas.
Olandui tada nė mintis nešmėstelėjo, kad mergina, atsitiktinai nakvynei pasirinkusi jų butą, vėliau taps jo žmona. Su drauge praleidusi tris dienas Hagoje Karolina išvyko atgal į Lietuvą.
Jaunuoliai susirašinėjo, o netrukus jau pats T.van Wijkas žengė pro Karolinos buto duris. „Kiek vėliau atvažiavau pas ją atostogų į Lietuvą, o ji, žinoma, mane priėmė“, – sakė olandas.
Supratę, kad vienas kitam jaučia simpatiją, lietuvė ir olandas nusprendė pabandyti būti drauge. Netrukus baigusi studijas Kaune Karolina išvyko pas mylimąjį.
„Manau, kad ji iš pradžių mane patraukė tuo, kad nebuvo vietinė. Mums nereikėjo galvoti, apie ką kalbėtis, abu domėjomės kitų šalių kultūra, tad pokalbiai klostėsi itin lengvai“, – pripažino Timas.
Karolinai palikti Lietuvą ir atsikraustyti pas jį nebuvo lengva, todėl Timą nudžiugino tai, kad ji ryžosi tokiam žingsniui. Nyderlanduose drauge pora pragyveno trejus metus.
Nors abu turėjo puikius darbus, galvoje vis kirbėdavo mintis apie gyvenimą Lietuvoje.
„Išvykti iš Nyderlandų buvo mano sumanymas. Man labai patinka keliauti ir pamaniau, kad jeigu mums nepatiks, visada galėsime grįžti ir į tai žiūrėti tarsi į didelį nuotykį“, – lemtingą sprendimą atsiminė vyras.
Tęsia šeimos tradiciją kepti blynus
Jau dvejus metus pora gyvena Vilniuje. „Vilnius – fantastiškas ir gražus miestas“, – pagyrų Lietuvos sostinei negailėjo svetimtautis.
Vos prieš 3 mėnesius vyru ir žmona tapusios poros sprendimą likti Lietuvoje lėmė ir T.van Wijko projektas „Pirmas blynas“, skirtas neįgalių žmonių integracijai į visuomenę.
„Lietuvai reikia tokio projekto. Čia gatvėse neįgalių žmonių pamatysi vos vieną kitą, o Vokietijoje, Olandijoje jų yra daugybė“, tikino olandas.
Įkurti restoraną, paprasčiau vadinamą blyninę, ir kepti jame blynus verslininkas sugalvojo dėl keleto priežasčių.
Pirmiausia, blynus gaminti paprasta ir greita. „Norėjau, kad nebūtų problemų, jei mūsų kepėjai ir padavėjai bus lėtesni, kad klientams nereikėtų ilgai laukti“, – pirmąją priežastį įvardijo olandas.
O antroji buvo susijusi su jausmais. Timui, kaip, ko gero, daugumai vaikų, vaikystėje mama ir močiutės kepė blynus ir tai jam siejasi su gražia šeimų tradicija.
„Be to, blynai tinka prie bet ko. Ar jie bus su mėsa, ar su vaisiais – kiekvienas suras sau patinkantį blyną“, – įsitikinęs olandas.
Tobuli bus tiktai blynai
Jo restoranas bus paprastas. „Viskas bus truputį netobula. Juk netobulumas turi žavesio. Tiesa, blynai bus tobulo skonio. Turėsime profesionalų virtuvės vadovą“, – patikino blyninės savininkas.
Pirmiausia, ką jaunasis verslininkas turėjo padaryti siekdamas išpildyti savo svajonę, – surasti restoranui vietą. Kad ir kaip jam norėjosi įsikurti pačioje Vilniaus širdyje – Senamiestyje, mokėti 5–6 tūkstančius eurų per mėnesį už patalpų nuomą jis negalėjo.
Paklaustas, ar nepabūgo vaizdo, kurį išvydo pravėręs Vilniuje apleistų patalpų duris, verslininkas pripažino buvęs, švelniai tariant, nustebintas.
„Viskas atrodė labai sena – atlikta sovietmečio stiliumi – man tikrai buvo baisu. Sienos buvo juodos, oranžinės ir geltonos spalvų. Aš įdėjau daug darbo, kol perdažiau“, – juokėsi olandas, rodydamas į dabar jau balta spalva dažytas sienas.
Savomis rankomis jau beveik tris mėnesius patalpas remontuojantis olandas verslui įsukti naudoja tik savo santaupas.
„Nenorėjau jokių pinigų iš kitų žmonių, valstybės, nes tada jie man keltų reikalavimus, – apie keliolikos tūkstančių eurų investiciją iš savo kišenės sakė jis. – Man tai – dideli pinigai, bet jeigu aš pakeisiu kitų žmonių mąstymą, kad net ir neįgalieji gali dirbti, bus verta tos kainos“, – įsitikinęs T.van Wijkas.
Pradžioje blyninėje dirbs keturi neįgalieji, keletas savanorių ir virtuvės vadovas. Net planuojama penktadieniais rengti smagias, neįgaliesiems skirtas diskotekas.
Ar restorano pavadinimą „Pirmas blynas“ olandas sugalvojo pats?
Timas papurtė galvą: „Turėjome komandą, kuri sugalvojo pavadinimą. Jie pasiūlė keletą variantų, ir šis buvo geriausias. Man jis patinka, nes simbolizuoja daugybę pirmų kartų: pirmą kartą Lietuvoje atidaromas toks restoranas, tai bus pirmas kartas, kai mano darbuotojai turės darbą.
Taip pat ir pirmas kartas man, kalbant apie nuosavą verslą.“
Nors T.van Wijkas Vilniuje jaučiasi laimingas, jis pridūrė, kad žmonės Nyderlanduose šypsosi daugiau ir yra atviresni nei Lietuvoje.
„Štai, pavyzdžiui, gyvename Antakalnio rajone, viename iš senųjų daugiabučių. Kai tik pamatau savo kaimynus, visada sakau: „Labas rytas, laba diena“. Praėjo jau dveji metai, tačiau atsakymą išgirstu tik dabar, po šitiek laiko“, – stebėjosi olandas, jau nemaža suprantantis ir galintis neblogai kalbėti lietuviškai.
Su „Lietuvos ryto“ skaitytojais Timas pasidalijo paprastų, bet jam labai skanių blynų receptu.
Skaniausių blynų receptas
Reikės:
125 g miltų,
250 ml pieno,
1 didelio kiaušinio,
šiek tiek druskos,
3 šaukštų aliejaus arba šiek tiek sviesto.
Viską sumaišykite ir kepkite keptuvėje. Skaniausia valgyti su klevų sirupu ir cukraus pudra.
