Sumuštiniai populiarūs ir Lietuvoje: kepyklos „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikta lietuvių apklausa atskleidė, kad 41 proc. respondentų pusryčiams dažniausiai renkasi šį patiekalą.
Tačiau pastaruoju metu sumuštiniai išgyvena tikrą revoliuciją – dėl besikeičiančių valgymo įpročių tiek jų sudėtis, tiek forma smarkiai keičiasi. Kokius sumuštinius ir kodėl rinktis populiariausia ir kokia ateitis jų laukia?
Lietuvoje sumuštinius daugelis renkasi pusryčiams. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (90 proc.) lietuvių teigia valgantys pusryčius, o dažniausiai pusryčiams valgomas maistas yra sumuštiniai (41 proc.). Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas pastebi, kad „nacionalinio“ lietuviško sumuštinio samprata keičiasi – dar sovietiniais laikais vyravusią batono, dešros ir sūrio kombinaciją šiandien vis dažniau keičia netradiciniai duonos kepiniai ar priedai.
„Šiandien sumuštinių valgymo kultūra išgyvena tikrą renesansą. Kažkada Lietuvoje šis patiekalas buvo asocijuojamas su storu sviesto sluoksniu ir dešra. Šią sampratą mums atnešė dar sovietmečio valgyklų maistas. Tačiau dabar sumuštinis įgauna kardinaliai kitokį skonį ir formą. Įvairios apklausos rodo, kad žmonių sąmoningumas renkantis sveikatai palankius produktus didėja. Be to, smarkiai auga ir sumuštinio pagrindo – duonos – pasirinkimas, kai šalia tradicinių kvietinių ar ruginių miltų atsiranda ir avižinių miltų produktų pasiūla”, – teigia prof. dr. R. Stukas.
Įprastus tradicinės duonos produktus parduotuvių lentynose papildo tokie elementai kaip avižos, dribsniai, įvairios sėklos. Duonos kepėjai taip pat pastebi didėjančią paklausą būtent sumuštiniams skirtų duonos gaminių.
„Šiais laikais iš esmės keičiasi samprata, kas yra geras ir kokybiškas sumuštinis. Todėl rinkoje atsiranda tokie produktai, kaip duona su daržovėmis ar duona su avižų miltais. Jeigu kalbėtume apie avižas, turbūt anksčiau jas siedavome su košėmis, o dabar jų atsiranda įvairiais formatais – duona su avižomis, avižų gėrimai ar net jogurtai. Tad produktų kategorijos tarsi niveliuojasi, patenkindamos vartotojų poreikį sveikiau maitintis“, – teigia kepyklos „Fazer Lietuva“ marketingo ir asortimento direktorė Baltijos šalims Indrė Švelnytė.
Sumuštinis – ne tik angliavandenių šaltinis
Žmonių sąmoningumas sveikos mitybos atžvilgiu didėja, o kartu su juo – ir samprata, kokios maistinės dalys turi sudaryti pusryčių sumuštinį. Anot R. Stuko, žarnyno veikla – vienas aktualiausių šiandieninės visuomenės sveikatos klausimų, o virškinimui palankus maistas – itin svarbi pastarųjų metų maisto sektoriaus tendencija. Būtent dėl to didelis dėmesys maisto produktuose yra skiriamas maistinėms skaiduloms, ne išimtis – ir sumuštiniai.
„Maistinėmis skaidulomis vadinami angliavandeniai, kurių neskaldo mūsų virškinimo fermentai. Skaidulinės medžiagos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, skatina medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą. Todėl vis dažniau kalbama apie duonos produktus, kuriose gausu šių medžiagų. Ypač – apie pastaruoju metu populiarėjančius avižų miltų duonos gaminius, kuriose dar gausu ir kitų skaidulų – betagliukanų, kurių nėra kitose grūdinėse kultūrose. Todėl ateityje vis daugiau žmonių turėtų rinktis avižų miltų duonos gaminius“, – teigia prof. dr. R. Stukas.
Kalbėdamas apie sumuštinių ateitį, prof dr. R. Stukas prideda, kad alternatyvų tradiciniams kviečių ir rugių grūdams turėtų tik daugėti, nes žmonės siekia papildyti mitybą skirtingomis naudingomis medžiagomis ir atranda įvairių skirtingų grūdinių kultūrų.
Aktyvus gyvenimo būdas: keičiasi formatai
Anot I. Švelnytės, sumuštinio revoliucija itin išryškėja kalbant ne tik apie jo sudedamąsias dalis, bet ir apie formatus: šiandien duoną sumuštiniams vis dažniau renkamės porcijinę, perkame mažesniais kiekiais. Šie pokyčiai ypač pritaikyti greitam gyvenimo ritmui.
„Jeigu anksčiau pusryčiams rinkdavomės tik tradicinį vieno sluoksnio sumuštinį, dabar dažnai renkamės ir suvožtinį, ir duonos užkandį ar traškutį, džiovintas duoneles, o ateityje galbūt rinksimės ir duonos batonėlį ar kitų formatų duonos gaminius. Šis pokytis sumuštinių kultūroje ganėtinai ryškus dėl mobilios ir nuolat judančios visuomenės įpročių: tokį sumuštinį patogu pasiimti su savimi, valgyti atliekant kitus darbus. Tad manau, kad sumuštinis – tai ateities maistas, kuris bus ypač patrauklus ir patogus judančiai, skubančiai, tačiau į maistinę vertę nespjaunančiai žmonių daliai“, – teigia I. Švelnytė.
Dažniausia pusryčių valgymo vieta lietuviams – namai (91 proc.), tačiau populiarėja tendencija valgyti ne namuose – beveik 10 proc. lietuvių renkasi pusryčiauti darbe ar pakeliui į darbą. Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, dažniausiai ne namuose pusryčiauja sąlyginai jaunas (iki 35 m.) nevedęs vyras, gyvenantis didmiestyje ir gaunantis dideles pajamas.
„Turbūt tie, kurie nepusryčiauja, dažniausiai turi panašų atsakymą: nespėju arba neturiu laiko. Tačiau sumuštiniai tai pasikeitė ir prisitaikė prie mūsų gyvenimo tempo, kad galima valgyti ir skaityti, eiti, važiuoti autobusu vienu metu. O atsiradus didelei šiuolaikinių kokybiškų produktų pasiūlai greita – nebūtinai reiškia nekokybiška“, – teigia prof. dr. R. Stukas.
Tačiau mitybos specialistas sumuštiniams piešia gražią ateitį ne tik dėl jų patogumo valgyti pakeliui, bet ir namuose.
„Būtent laiko trūkumas lemia, kad namuose neturime laiko gaminti gausybę skirtingų patiekalų. Tad čia ir gali praversti sumuštinis, kuris yra toks universalus, kad gali patikti visiems. Galbūt tėtis nori su mėsa, vaikas nemėgsta svogūnų, o jūs mėgstate ožkos sūrį, kurio kiti negali pakęsti? Tai nereiškia, kad vienam reikės ruošti blynus, kitam makaronus, o trečiam salotas. Užtenka namuose turėti kelių rūšių duonos ir pagardų – taip nesunkiai paruošite pusryčius, pietus ar vakarienę, patenkinančią net išrankiausio poreikius. Ir be didelių laiko investicijų ar pastangų“, – teigia prof. dr. R. Stukas.
Sumuštinių kultūra ir vakarietiškos mados
Būtent dėl sumuštinių universalumo ir patogumo šis patiekalas smarkiai išpopuliarėjo: Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje šviežių supakuotų sumuštinių industrija tiesiog klesti, visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriuje sumuštiniai smarkiai populiarėja. Gatvės maisto revoliucija taip pat padarė įtaką – šiandien mes norime ir galime paragauti sumuštinių, atkeliavusių į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių.
„Pasaulio virtuvių įkvėptos sumuštinių mados Lietuvoje turi įtakos tam, kad šiam patiekalui renkamės aukštesnės klasės ir maistinės vertės produktus. Pavyzdžiui, pastaruoju metu į madą ateina skandinaviška sumuštinių kultūra, kurioje vyrauja tokie ingredientai, kaip lašiša, avokadai, tamsi ruginė duona. Todėl ateityje ir duonos kepėjams teks plėsti duonos gaminių asortimentą šalia tradicinių duonos kepalų siūlant tarptautines tendencijas atitinkančius gaminius. Nors lietuviui tradicinė juoda duona visada išliks šventa, nes lygiai taip pat daromės atviri naujovėms ir esame linkę išbandyti kitokius skonius“, – sako I. Švelnytė.
