Kaip tik tokiai progai pasitaikius mes su bičiuliais nutarėme pavakarieniauti restorane „Džiaugsmas“. Jei kas nežino kas tai – tai garsaus šefo Martyno Praškevičiaus vadovaujamas restoranas, kuris 2018 m. paskelbtas geriausiu Lietuvos restoranu. Taip, Martynas yra tas šefas, kuris sukūrė legendinius „Stebuklus“. Tai sužadino nemenką smalsumą.
Užbėgant išvadoms į priekį aš noriu perspėti, kad tai nebus dar viena šabloninė restorano apžvalga. Taip nebus jau vien todėl, kad aš dar pats nesusivokiau savo jausmuose ir potyriuose, kuriuos išsinešiau iš šio apsilankymo. O jeigu ir pasistengčiau kuo tiksliau juos perteikti, tai nebus sąžininga ir teisinga. Visų pirma todėl, kad jūs ateisite su išankstine nuostata, o antra – jūs nebūtinai patirsite tą patį, ką patyriau aš. Ir aš linkiu, kad tai būtų kitaip, unikalu, išgyventa tik jūsų ir tik jums. Tai kaip skaityti naują, visų rekomenduotą, bet dar neregėtą knygą. Taigi – patirkite tai patys.
Ar žinote, kodėl vieni restoranai yra sėkmingi, ir be išankstinės rezervacijos staliuko negausite, o kiti – nuolat pustuščiai ir retai aplankomi antrą kartą? Nes vieni restoranai žino, kokia yra tikroji jų paskirtis, o kiti mano, kad jie dirba tam, kad pamaitintų žmones už pinigus. Tai – labai klaidinga nuomonė. Dabar nėra nepritekliaus ar deficito laikai, kai žmonės į restoraną eidavo tam, kad galėtų suvalgyti tai, ko kasdieniniame pilkame gyvenime paprastai negausi. Dabar yra kitaip – visko, ko tik užsimanysite gausite didesnėje parduotuvėje, jei turite ūpo ir mokate – pasigaminsite, o jeigu ne – galėsite užsisakyti ir jums jūsų norus pristatys tiesiai į namus.
Pagrindinė restorano užduotis yra sukurti ir pateikti jo lankytojui jausmą. Įspūdis, jausmas, potyris, emocija – štai vienintelė priežastis, kodėl žmonės eina į restoranus ir moka pinigus už maistą bei gėrimus.
Jeigu atėjus į restoraną lankytojas nepajus kažko ypatingo arba pats nepasijus ypatingu, tuomet toks restoranas tėra prabangi valgykla. Ir konkuruoti su valgyklomis jam niekada nepavyks, todėl jie ir yra pasmerkti vegetavimui ar lėtam skurdimui.
„Džiaugsmui“ ši liūdna baigtis negresia. Gal jis ir netaps geriausiu kitų metų restoranu – visada būna geresnių už tave. Gal būt jis visai netikėtai vieną dieną užsidarys. Taip irgi nutinka.
Tačiau tai tikrai nenutiks todėl, kad jis tapo nuobodžiu ir nebepopuliariu. Šiame restorane dirbantys žmonės atiduoda save iki paskutinės kruopelės tam, kad tu pasijustum ypatingas. Ir tu tikrai taip jautiesi. Net nepajunti, kada tai prasideda, bet labai aiškiai suvoki, kad taip buvo kai jau išeini pro restorano duris.
Besisvečiuojant „Džiaugsme“ manęs nuolat neapleido nuojauta, kad kurdami šio restorano konceptą ir valgius šefai sėmėsi įkvėpimo iš legendinio restorano „Noma“.
„Džiaugsme“ sukurtuose patiekaluose dominuoja vietiniai, lietuviški, sezoniai produktai ir skoniai. Tačiau jie pateikti subtiliai ir originaliai.
Iki šiol užsieniečiams paklausus apie lietuvišką virtuvę, patys šiek tiek besigėdydami lietuviai atsakydavo, kad tai – šaltibarščiai ir kugelis. Dar cepelinai ir virta kiaulės ausis.
Tie tamsūs laikai baigėsi. Kai atvyks užsienietis ir paprašys jį nuvesti pavalgyti į lietuviškos virtuvės restoraną – drąsiai veskite jį į „Džiaugsmą“. Mes didžiuojamės savo fintechais ir startuoliais, paslaugų centrais ir lazeriais. Užtenka kalbėti apie kugelį. Ir lietuviška virtuvė gali būti moderni, koks modernus yra augantis Lietuvos verslas.
Kaip jau minėjau – restoranas privalo suteikti jausmą, potyrį. Ar „Džiaugsmas“ man jį suteikė? Su kaupu. Ar man patiko viskas? Ne. Ar aš išėjau laimingas? Tikrai taip. Paaiškinsiu, kodėl.
Jeigu viskas visiems patiktų vienodai – būtų labai nuobodu. Gyventumėme idiliškoje aplinkoje ir su plačia šypsena valgytume kugelį.
Kai tave aplanko skirtingi jausmai, kai patiri malonumą, nuostabą, pasibjaurėjimą, kažką euforiško ir kažką nemalonaus tu patiri emociją. Emociją, kuri tave nustebina. O tai nėra paprasta šiai visuotinio pertekliaus ir nesibaigiančios konkurencijos laikais. Štai gavus dovanų emociją tu pajunti, kad gyveni ir dar gali patirti kažką nauja. Ko gero tai ir yra tikrasis Džiaugsmas. Aš jį radau. Linkiu ir jums atrasti savajį Džiaugsmą.
Įspūdžiais pasidalino „Valgiai“.
