Vanilė žinoma jau labai seniai. Dar senovės actekai dėdavo jos į šokoladą ir gamindavo ypatingą gėrimą, kuris suteikdavo jėgų, sumažindavo nuovargį ir sustiprindavo širdį.
Į Europą vanilę pirmieji atvežė ispanai, todėl ir jos pavadinimas yra kilęs iš ispaniško žodžio „vaoma“ (ankštis).
Kuo ypatingas augalas, kurio vaisių kaina kone prilygta brangiausiam pasaulio prieskoniui šafranui?
Pirmosios vanilių ankštys į Tahitį atkeliavo 1848 metais, bet tik 1880-aisiais buvo pradėta plantacijose auginti šį prieskonį. Iš plantacijų dabar kasmet gaunama daugiau nei 300 tonų džiovintų vanilių ankščių.
Per tą laiką ištobulėjo originali auginimo, surinkimo ir apdirbimo technika. Šie augalai puikiai prisitaikė ir pamėgo itin turtingą vulkaninį dirvožemį.
Tahičio vanilės skiriasi nuo kitose pasaulio vietose auginamų savo intensyviu kvapu. Ankštys turi 10 kvapiųjų elementų, o Madagaskaro vanilės – tik keturis.
Dėl savo retumo (tik 0,5 procento pasaulio produkcijos) ir kokybės Tahičio vanilė tapo išskirtiniu produktu, parduodamu dvigubai brangiau negu burboninė vanilė.
Kalnuotos Prancūzijos Polinezijos salos yra ideali vieta šiam kvapiam prieskoniui augti, nes beveik visą laiką klimato sąlygos būna labai palankios – daug drėgmės ir oro temperatūra svyruoja nuo 20 iki 30 laipsnių šilumos. Vanilėms auginti nenaudojamos jokios cheminės medžiagos ir trąšos. Dėl šios priežasties polinezietiška vanilė pelnė bioprodukto vardą.
Vanilė – tai vijoklinis augalas, kuris užauga net iki 15 metrų aukščio. Tai labai ypatingas vijoklis – aeorofitas. Jam reikia labai mažai žemės, tik pačioje pradžioje, kol sudygsta sėkla.
Po to vanilė pradeda vyniotis aplink medžius, išleidžia ypatingas orines šaknis ir minta tik humusu, kuris kaupiasi apraizgyto medžio žievės plyšiuose.
Vanilė labai nemėgsta tiesioginės saulės, todėl apraizgo medį ypatingu būdu, tai yra pati iš savęs padarydama skėtį žiedams ir ankštims.
Šiais laikais Polinezijos salų plantacijose įrengiami specialūs stogai nuo saulės, vėjo ir tropinių liūčių.
Vijokliai vyniojasi aplink dirbtinius stovus, kurie užpildomi humusu. Vanilės derėti pradeda tik po dvejų metų.
Beje, ar žinote, jog vanilė – tai orchidėja? Ir iš daugiau nei 2 tūkstančių orchidėjų rūšių ji vienintelė naudojama maistui.
Šio augalo žalsvai geltoni žiedai auga kekėmis. Kiekvienas žiedelis žydi tik kelias valandas per metus. Kad žiedas subrandintų vaisių, jį būtina apdulkinti.
Vanilės tėvynėje Meksikoje šį darbą atlieka bitės ir kolibriai. Tahityje vanilių žiedus apdulkina plantacijų darbuotojai specialiu mažu teptuku. Tai sudėtingas ir kruopštus darbas, tam reikia daug kantrybės.
Kaip pasakojo Tahaa salos vanilių augintojai, įgudęs darbuotojas per diena apdulkina apie 1500 žiedų. Sutikite, tai tikrai daug pastangų reikalingas darbas.
Apvaisintos vanilės vaisius subrandina tik po 9 mėnesių. Ankštys užauga iki 15–20 centimetrų, dar po mėnesio iš žalių tampa geltonos.
Polinezijoje ankštys auginamos tol, kol tampa rudos. Tai vienintelė vanilių rūšis pasaulyje, nuskinama tik visiškai prinokusi.
Vanilės džiovinimas Prancūzijos Polinezijos salose yra unikalus ir paremtas senomis tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą. Kiekviena augintojų šeima turi savitą ir labai saugomą vanilės ruošimo receptą.
Turistams leidžiama pamatyti tik bendrą procesą.
Ką tik nuskintos vanilių pupelės neturi nei skonio, nei kvapo.
Stiprus aromatas ir intensyvus skonis išgaunamas tik po ilgo apdorojimo proceso.
Nuskintos vanilių ankštys sudedamos ant medvilnės audinio.
Per naktį jos laikomos atidengtos, dieną uždengiamos, kad neprarastų per daug drėgmės.
Taip džiovinamos tol, kol tampa blizgančios nuo išsiskiriančio aliejaus. Tada ankštys sudedamos į dėžes, uždengiamos ir 40 dienų lėtai džiovinamos aplinkos temperatūroje.
Visas džiovinimo procesas trunka apie tris mėnesius. Ir tik tada vanilių ankštys trinamos rankomis, rūšiuojamos ir pakuojamos.
Geriausia vanilė parduodama tik stikliniuose pailguose indeliuose. Ji turi būti tamsiai ruda, o liečiant ant pirštų turėtų likti riebalų dėmių.
Neatitinkančios standartų ankštys sudžiovinamos, sumalamos ir sumaišomos su milteliniu cukrumi. Tai neturi nieko bendra su lietuviams įprastu vaniliniu cukrumi.
Lietuvos parduotuvėse galite rasti tik sintetinio vanilino. Konditerijoje ir kosmetikos pramonėje dažnai naudojamas vanilės ekstraktas.
Jis išgaunamas filtruojant alkoholį ir vandenį per smulkias vanilių pupeles. Iš subrandintų, bet ne džiovintų ir sumaltų ankščių Tahityje gaminama konditerijoje nepamainoma vanilės pasta.
Tinkamai paruoštos kokybiškos vanilės kvapas išsilaiko net iki 36 mėnesių. O kilogramas tikros vanilės atitinka 20 gramų sintetinio vanilino.
