Nuo vaikystės mamos, o ypač močiutės virtuvėje matydavusi ruošiamus tradicinius lietuviškus valgius, dabar Virginija panašiais patiekalais džiugina ir savo šeimą.
Tiesa, pašnekovė prisipažįsta, kad šiuo metu, kai vaikai jau išėjo į savarankišką gyvenimą ir gyvena atskirai nuo tėvų, maisto ruošimui ji skiria kur kas mažiau laiko. „Kiek mums su vyru reikia“, – atsako Virginija, paklausta, kiek laiko iš šeimininkės pareikalauja sukiojimasis virtuvėje.
– Nusikelkime į praeitį. Kokie patiekalai, ruošiami močiutės, mamos, labiausiai įsiminė jums jaunystėje?
– Daugiausia kulinarinės patirties perėmiau iš močiutės. Ji buvo tikrų tikriausia mūsų namų šeimininkė. Itin smalsi, kūrybinga, sukaupusi visą kalną įvairių patiekalų receptų. Dar dabar pamenu, kai per visas didžiąsias šventes stalas būdavo nukrautas būtent jos ruoštais valgiais: mišrainės, kukuliai, vyniotiniai, įvairūs kepiniai, skanumynai. Man, tuomet dar mažai mergaitei, labai smagu buvo stebėti, o kartais ir padėti močiutei. Dėl to kai kuriuos patiekalus išmokau būtent iš jos ir dabar pasitelkdama tais atsiminimais pati gaminu savo šeimai.
Tuo tarpu mamai virtuvė nebuvo tokia artima. Be abejo, ji mokėjo ruošti maistą, bet silpnybės gaminimui niekada nejautė. Didžiausia mamos dovana, kurią ji man paliko – 1958 metų šeimininkės knyga.
Tai knyga, kurioje receptų ne tiek daug, tačiau joje gausu patarimų, pavyzdžiui, apie mėsos sūdymą, apie jos rūkymą ar kitokius kulinarinius dalykus.
– Na, ir ką perėmėte sukūrusi šeimą?
– Sukūrus šeimą gaminti privalėjau kasdien. Tuo metu turėtos patirties kartais nebeužtekdavo, sukdavau galvą, kaip ką pagaminti, kad šeimyna liktų patenkinta ir nepeiktų pagaminto maisto. O tą daryti vis dėlto sekdavosi neblogai, nes išbandydavau daug visokių naujovių pritaikydama sukauptas kulinarines žinias. Taip pat džiaugiuosi turėdama labai gerą draugę Danguolę, su kuria jau net trisdešimt metų bendraudamos spėjome pasidalinti viskuo: ne tik šeimos laimėmis ar nelaimėmis, bet gaminimo paslaptimis bei kulinarinėmis gudrybėmis.
– Kokie patiekalai dažni ant jūsų stalo?
– Renkuosi tradicinius įprastus lietuviškus patiekalus. Sūnūs ir vyras labiau mėgsta mėsiškus patiekalus ar valgius iš bulvių. Anksčiau rinkdavausi kiaulieną, tačiau dabar labiausiai šeimynos pamėgta tapo vištiena. Todėl gardūs ir sotūs pagrindiniai karštieji patiekalai mano virtuvėje dažniausiai ruošiami iš jos.
Mėgstame įvairius troškinius su mėsa, kartais ragaujame ne tik keptos, bet ir troškintos mėsos. Kai tik pasiilgstame ko nors tradiciško ir sotaus iš bulvių, verdu cepelinus, kepu bulvių plokštainį ar blynelius iš tarkuotų bulvių. Taip pat nė vienų Kalėdų neįsivaizduojame be virtinukų su grybais, kurių receptą perėmiau iš anytos.
Paįvairinimui kartkartėmis virtuvėje pakvimpa ir miltiniais valgiais: lietiniais, varškėčiais. Nors tai nėra itin mėgiami šeimos patiekalai, tačiau iš miltų kepamų gardėsių, pyragų ir kitokių skanumynų šeimos nariai niekada neatsisako.
Asmeniškai man pačiai labai patinka žuvis, grybai, tačiau, kadangi šeimos narių skoniui tai nelabai tinkama ir skanu, todėl patiekalai iš šių produktų mano virtuvėje – retenybė.
– Jūsų šeimoje du sūnūs, dukra ir vyras, tikriausiai laiko maisto ruošimui prireikia nemažai?
– Šiuo metu gyvename tik su vyru. Tačiau tai neatleidžia manęs nuo šeimininkės pareigų (šypsosi). Gaminu kasdien. Tik gal ne tiek daug, kiek anksčiau, kai vaikai gyveno kartu. Pamenu, jog tada pietums virdavau ir sriubą: burokėlių, raugintų kopūstų, daržovienę, ir karštą patiekalą gamindavau su daržovėmis ar salotomis, ir kompotą išvirdavau, ir net pyragu ar kokiu kitokiu gardėsiu palepindavau. Dabar, kai likome gyventi tik su vyru, mums reikia mažiau. Tačiau net ir gyvendami be vaikų savęs nenuskriaudžiame. Šviežias maistas mūsų virtuvėje – kasdien.
– Ant Jūsų stalo tik šviežias, o gal ir sveikas maistas? Ar kreipiate dėmesį į maisto kokybę?
– Nors apie sveiką subalansuotą mitybą su vyru žinome tikrai daug, vadovautis savo gyvenime tuo kol kas dar nepradėjome. Apie sveikesnį maistą dabar mums vis daugiau papasakoja jauniausiasis sūnus, kuris šiais metais baigia gimnaziją. Pasilikęs gyventi mieste vienas jis susirūpino valgomo maisto kokybe. Išbandęs daug visokių sveikuoliškų receptų, patarimų dažnai duoda ir mums (nusijuokia).
Urbonavičių šeimynos pamėgtų patiekalų receptais Virginija dalijasi ir su jumis. Išbandykite!
Plovas orkaitėje
Reikės: gabalo mėgiamos mėsos (pašnekovė dažniausiai renkasi vištieną), 400 g ryžių, 3–4 morkų, 3 vidutinio dydžio svogūnų, kelių česnako skiltelių, druskos ir pipirų pagal skonį.
Gaminimas: mėsą supjaustykite mažais gabalėliais, apkepkite keptuvėje ir dėkite į puodą (pašnekovė naudoja ketaus 2,5 l puodą). Ant mėsos gabalėlių uždėkite susmulkintų ir apkeptų keptuvėje morkų sluoksnį, tada išdėkite pusžiedžiais ar smulkiai pjaustytų pakepintų keptuvėje svogūnų sluoksnį. Pagardinkite druska, pipirais.
Galiausiai suberkite ryžius. Ryžiuose padarykite duobutę. Į ją sudėkite smulkintą česnaką ir vėl užpilkite ryžiais. Į puodą pilkite vandens. Vanduo turėtų bent per pirštą semti ryžius. Plovą troškinkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes. Skanaus!
Aštri sriuba
5 l puodui reikės: 2,5 l vandens, 6–7 bulvių, 3–4 morkų, mėgiamos rūkytos ar virtos dešros gabalėlio, 2 aitriųjų paprikų anksčių, pusės saldžiosios paprikos, 3 indelių konservuotų pupelių (aitriųjų paprikų padaže), vidutinio dydžio česnako galvutės, 4–5 šaukštų pomidorų padažo, kelių rūšių mėgiamų pipirų ir druskos pagal skonį.
Gaminimas: kubeliais pjaustytas bulves išvirkite. Keptuvėje apkepinkite sutarkuotas morkas, gabalėliais pjaustytą dešrą, susmulkintus česnakus ir pagardinkite pomidorų padažu. Išvirtas bulves ir pakepintas morkas, dešrą ir česnakus dėkite į bendrą puodą.
Į jį taip pat sudėkite aitriosios paprikos ankštis, saldžiąją papriką (išvirus sriubai pašnekovė ją išima), pupeles ir prieskonius. Viską gerai išmaišykite ir pavirkite apie 8– 10 minučių. Pašnekovė šią sriubytę gardina grietine. Skanaus!
Plokštainis „Negriukas“
Reikės: 1 pakelio margarino, 1,5 cukraus, 3 šaukštų kakavos, 1 šaukšto vandens, 1,5 stiklinės miltų, 3 šaukštelių kepimo miltelių, 6 šaukštų kefyro, 4 kiaušinių.
Gaminimas: margariną, cukrų, kakavą ir vandenį supilkite į puodą. Pakaitinkite, išmaišykite ir pavirkite apie 5 minutes, kol masės paviršius ims blizgėti. Miltus persijokite ir sumaišykite su kepimo milteliais. Iš išvirtos masės atidėkite 7 šaukštus kepinio paviršiui aptepti. Likusią masę sumaišykite su miltais. Į ją taip pat supilkite kefyrą, kiaušinių trynius ir viską gerai išmaišykite. Pabaigoje supilkite išplaktus kiaušinio baltymus.
Pyrago masę supilkite į riebalais išteptą kepimo formą ir dėkite iki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 45 minutes. Iškeptą pyragą apliekite prieš tai pasilikta virta šokoladine mase. Skanaus!
Balandėliai su grybais
Reikės: kopūsto, stiklinės ryžių, ¼ kg šviežių (arba saujos džiovintų) grybų, 2 kiaušinių, 1 didelio svogūno, šaukšto margarino, druskos ir pipirų pagal skonį, nedidelės saujelės petražolių lapelių.
Gaminimas: kopūstą apvirkite pasūdytame vandenyje. Ryžius išvirkite. Šviežius grybus ištroškinkite kartu su smulkiai pjaustytu svogūnu.
Jeigu grybai džiovinti, palaikykite juos vandenyje ir išvirkite nedideliame kiekyje vandens (vandens neišpilkite), o smulkintą svogūną pakepinkite atskirai.
Jeigu grybai džiovinti, palaikykite juos vandenyje ir išvirkite nedideliame kiekyje vandens (vandens neišpilkite), o smulkintą svogūną pakepinkite atskirai.
Susmulkinkite kietai virtus kiaušinius ir sumaišykite su virtais ryžiais ir grybais. Pagardinkite prieskoniais bei smulkiai supjaustytomis petražolėmis. Šį įdarą vyniokite į kopūsto lapus.
Gautus balandėlius sudėkite į puodą (prieš tai galite šiek tiek pakepinti), užpilkite grybų nuoviru ir troškinkite apie 40 minučių.
