O kaip yra su Kėdainių blynais? Kas yra jų autorius ir iš kur kilęs pavadinimas?
„Rinkos aikštė“ pasidomėjo šių blynų kilme ir kitais patiekalais, būdingais būtent Kėdainiams ir jų apylinkėms.
Kėdainių blynų istorija paprasta
Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis teigia, kad kažkokios ilgos ir įmantrios istorijos minėti blynai neturi. Ji – gana paprasta.
„Esu girdėjęs, kad tuos Kėdainių blynus „sukūrė“ kažkurioje iš gamyklų dirbusi moteris. Ji, atrodo, buvo rusė, – pasakojo muziejininkas. – Ir tai yra tikrai nesenas dalykas. Kėdainių blynams yra kokių 40–50 metų. Turint omeny, kad ir bulvės gana neseniai atsirado, ir cepelinai išpopuliarėjo būtent sovietmečiu. Kažkas va sugalvojo sudėti du blynus ir į vidurį įdėti faršo.“
Malta mėsa – prabanga
Lietuvos istorikė, etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Merkienė taip pat pritaria, kad šis patiekalas yra nesenas.
„Tie visi „prašmatnesni“ valgiai atsiranda XX amžiaus antroje pusėje. Tai yra bandymas kurti kažką naujo pagal tas galimybes, kurios yra mieste, bet ne kaime. Todėl, kad mėsą malti pradėjo labai vėlai. Kaime mėsmalių niekas neturėjo. Jos buvo labai brangios. O be to, kam jų reikėjo? – pasakojo istorikė. – Jeigu, pavyzdžiui, norėdavo kimšti dešras, labai paprastai sukapodavo mėsą S formos įrankiu, kuriuo kapodavo kiaulėms bulves. Kapota mėsa labai tiko ir skilandžiams gaminti.“
Kad Kėdainių blynai yra neseniai atsiradęs patiekalas, anot etnologės, patvirtina ir tai, jog kulinarijos vadovėliuose apie juos nėra užsimenama. „Jei pažiūrėsite XX amžiaus pirmos pusės kulinarijos vadovėlį, nerasite ten nei Kėdainių blynų, nei žemaičių blynų, nei apskritai blynų su mėsa“, – tikino R. Merkienė.
Blynai – ne vienintelis kėdainiečių patiekalas
Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė antrina pašnekovams ir teigia, jog Kėdainių blynai iš tiesų nėra senas patiekalas. Tačiau ji nedrįsta spėlioti, kas šio patiekalo autorius ir kokia konkreti jo kilmė.
„Manau, kad minėti blynai galėjo atsirasti sovietiniais laikais, kai reikėjo sočiai ir pigiai pavalgyti, pamaitinti šeimyną. Dėl to pradėta dėti į bulvinius blynus mėsos, – svarstė pašnekovė. – Tačiau tikros istorijos nežinau. Tokio fakto nėra užfiksuota.“
Anot etnografės, Kėdainių kraštui ir visai Aukštaitijai būdingi ne mažiau populiarūs miltiniai virtiniai su įvairiais įdarais. Tiek anksčiau, tiek šiomis dienomis ypatingai mėgstami su varške, pagardinta mėtomis ar kitais prieskoniais. Tiesa, ruošti virtinius su mėsa, kaip pasakojo R. Lukminienė, aukštaičiai nebuvo pratę. Jie atkeliavo iš kitų tautų.
„Virtiniai turėjo didelės reikšmės. Juos daugiau gamindavo, kai apsiveršiuodavo karvutės, pavasarį, – kalbėjo centro vadovė. – Ne veltui sakoma, kad per Šeštines reikia suvalgyti šešis virtinius, per Sekmines – septynis, o per Devintines – devynis. Kūčiom ypatingai stengdavosi paruošti virtinių su grybais.“
Be minėtų blynų ir virtinių, aukštaičiai turėjo ir daugiau įvairių patiekalų. Amatų centro vadovė su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti keliais tradiciniais, tačiau galbūt kiek neįprastais patiekalų receptais.
Žirniniai blynai
Reikės: žirnių miltų, kvietinių miltų, vandens, pieno, druskos.
Gaminimas: žirnių miltų reikia imti didesnę dalį nei kvietinių. Iš visų produktų užmaišoma tešla ir per visą keptuvę riebaluose kepami blynai. Anot etnografės, blynai valgomi su spirgučiais pusryčiams ar pietums. Anksčiau buvo paplitę visame Kėdainių krašte. Tačiau šiuo metu valgoma gana retai. R. Lukminienė teigė, kad jai taip pat teko ragauti žirninių blynų. „Skonis gana savotiškas, – patiekalą apibūdino etnografė. – Gal reikia pripratimo.“
Dilgėlių sriuba
Reikės: dilgėlių, kiaulienos arba jautienos, rūgštynių, pipirų, laurų lapelių, druskos.
Gaminimas: į nuvirtos mėsos (kauliukų) sultinį dedamos nuplikytos ir supjaustytos dilgėlės, rūgštynės, lauro lapai, pipirai, druska. Prieš valgant įdedama grietinės. Centro vadovės teigimu, minėta sriuba buvo valgoma pietums su duona. O kai atsirado, jau buvo dedama ir bulvių.
Batvinių (raudonų burokėlių lapelių) sriuba
Reikės: batvinių lapų, kotelių ir gumbų, rūgšties (būdavo naudojamas nuo duonos raugas), grietinės, druskos, pipirų, laurų lapelių.
Gaminimas: batvinių lapai, koteliai ir gumbai supjaustomi, sudedami prieskoniai, rūgštelė ir išverdama. Prieš valgant įdedama grietinės. Valgoma taip pat su duona, o vėliau jau buvo dedama ir bulvių.
