Labai gerai, kad taip įvyko, nes tai buvo proga giliau pagalvoti. Praėjus kuriam laikui mintys apie nealkoholinius kokteilius vis dar nedavė ramybės, tad pradėjau eksperimentuoti, kaip tokių pagaminti.
Labiausiai domino vadinamieji „šotai“ – tai maži kokteiliukai, išgeriami vienu gurkšniu. Daug kas galvoja, kad galima į mažą taurelę įpilti vandens ar sulčių, ir štai – bus „šotas“.
Tikrai ne – tai tiesiog bus sultys, įpiltos į mažą taurelę. Lygiai taip pat „šotas“ nėra ir kažkoks kitas kokteilis, supilstytas į mažas taureles. Ir šiaip sultis iš mažų taurelių gerti kvaila, nes daug patogiau gerti iš normalių stiklinių.
„Šotai“ pilami į mažas taureles ne veltui. Tai daroma todėl, kad supiltas į didelę stiklinę jis prarastų ir savo esmę, ir skonį. „Šotai“ yra intensyvesni, labiau koncentruoti nei įprasti kokteiliai, taip pat svarbu pateikimo būdas (pvz. „šotai“ gali būti sluoksniuoti). Įprastuose „šotuose“ pagrindą sudaro likeris, tačiau norint gaminti be alkoholio, reikia iš tiesų pasukti galvą, kuo jį pakeisti.
Daug skaičiau ir eksperimentavau, ir nealkoholinius „šotus“ galėčiau suskirstyti į tris kategorijas.
Pirmoji kategorija būtų kavos „šotai“. Esu išbandęs du variantus – espresso (geriau žinomi) ir ristreto (mažiau žinomi). Ristreto gaminamas taip pat kaip espresso, tačiau su dvigubai mažiau vandens. Tai maži labai intensyvūs vieno gurkšnio gėrimai, geriami karšti, o retkarčiais – ir šalti.
Antroji kategorija yra intensyvūs palydintys „šotai“, skirti alkoholiniui gėrimui „užgerti“. Tai įvairūs fermentuoti gėrimai, pavyzdžiui, raugintų agurkų sultys su prieskoniais ar specialiai paruoštos pomidorų sultys. Mano mėgstamiausias gaminamas iš šių ingredientų – pomidorų sultys, rupi druska, juodieji pipirai, Tabasco padažas, Vorčesterio padažas, citrinų sultys. Šio gėrimo paslaptis – daug druskos – jis turi būti labai sūrus.
Trečioji kategorija yra visiška priešingybė pirmiesiems dviems – tai vitaminų „šotai“. Jie taip pat yra intensyvūs skoniu ir išraiškingai atrodo, o šaunūs tuo, kad gerdami gauname didelę dozę vitaminų. Vienas paprasčiausių jo variantų – šviežiais spaustos citrinų sultys.
O štai dar keletas receptų:
Pirmas (viską tiesiog supilame į mažą taurelę ir pamaišome arba suplakame su ledu):
40 ml šviežių citrinų sulčių,
1 arbatinis šaukštelis obuolių sidro acto,
žiupsnelis Kajeno pipirų.
Antras (viską tiesiog supilame į mažą taurelę ir pamaišome arba suplakame su ledu):
30 ml šviežių citrinų sulčių,
1 arbatinis šaukštelis obuolių sidro acto,
10 ml šviežių imbiero sulčių.
Trečias (viską tiesiog supilame į mažą taurelę ir pamaišome arba suplakame su ledu):
20 ml šviežių apelsinų sulčių,
20 ml šviežių ananasų sulčių,
10 ml šviežių imbiero sulčių.
Ketvirtas (viską tiesiog supilame į mažą taurelę ir pamaišome arba suplakame su ledu):
10 ml šviežių salierų stiebų sulčių,
10 ml šviežių obuolių sulčių,
10 ml šviežių citrinų sulčių,
10 ml šviežių imbiero sulčių,
žiupsnelis Kajeno pipirų.
Penktas (viską suplakame su ledu):
keletas šviežios mėtos lapelių,
10 ml šviežių agurkų sulčių,
10 ml šviežių obuolių sulčių,
20 ml šviežių žaliosios citrinos sulčių,
10ml šviežių lapinio kopūsto sulčių.
Šeštas (viską tiesiog supilame į mažą taurelę ir pamaišome arba suplakame su ledu);
30 ml šviežių ananasų sulčių,
1 arbatinis šaukštelis obuolių sidro acto,
10 ml šviežių imbiero sulčių,
žiupsnelis ciberžolės,
žiupsnelis jūros druskos.
Beje, vaisius prieš spaudžiant sultis geriausia palaikyti šaldytuve, kad „šotas“ būtų šaltesnis. Arba tiesiog galima prieš pilant į mažą taurelę, viską suplakti su ledu.
Taigi, tokie būtų mano nealkoholinių „šotų“ atradimai – atsiimu visus savo blogus apie juos pasakytus žodžius ir patvirtinu, kad jų tikrai yra labai įdomių ir skanių. Tik kaip ir sakiau, negerkite „šotais“ to, ką galima gerti iš stiklinės – kam tas cirkas, o pačių „šotų“ nepadauginkite, visgi jų turinys yra labai koncentruotas! Skanaus!
