Dauguma mūsų rytą neišgėrę kavos jaučiamės nekaip. Maža to, mėgstame ją gurkšnoti ir dienos metu, kai dirbdami biure mums ima trūkti energijos arba pasijutę mieguisti prieš liūtį.
Taip, mūsų lietaus šalyje kava yra populiaresnė už arbatą. Tai liudija ir statistika.
Daug kam baisu net pagalvoti, kas būtų, jeigu vieną dieną kavos tiesiog nebeliktų.
Kol kas atrodo sunkiai tikėtina, bet išties taip gali nutikti.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, dėl klimato kaitos jau 2080-aisiais kavos visiems nebepakaks ir ji taps aukso vertės.
„Kavos augintojai šiuo metu susiduria su ne viena grėsme, tarp kurių didžiausios – klimato kaita ir nepakankamos ūkininkų pajamos. Dėl šių priežasčių ateityje kavos gali būti užauginama tiek mažai, kad ji taps prabangos preke, prieinama labai nedaugeliui“, – liūdną ateitį nupiešė „Paulig Coffee Lietuva“ rinkodaros vadovė Rita Sudnienė.
Pasak jos, kavamedžiai, ypač arabiniai, iš kurių gaminamai arabikai pirmenybę teikia dauguma kavos mylėtojų, labai jautriai reaguoja į klimato kaitą.
Jiems grėsmę kelia sausros, perteklinės liūtys, šalnos ir audros, taip pat kenkėjai ir augalų ligos, sukeltos tos pačios klimato kaitos.
Jei globali vidutinė oro temperatūra kasmet kils 2–2,5 laipsnių, tai teritorija, kurioje auginama arabikos kava, per artimiausius 30 metų, iki 2050-ųjų, sumažės 50 proc. O jau iki 2080 metų net 25 milijonams kavą auginančių ūkių iškils grėsmė netekti vienintelio pajamų šaltinio ir pagaliau visiškai išnykti.
Šis faktas paskatino žinomą suomių kavos gamintoją „Paulig“ įsipareigoti nuo šių metų pabaigos visą kavą pirkti tik iš tvarumo reikalavimus atitinkančių augintojų – sertifikuotų bei tvaraus ūkininkavimo programose dalyvaujančių ūkių.
Taip pat „Paulig“ atstovai nusprendė pabandyti sukurti gėrimą, kuris, nebūdamas kava, labiausiai ją primintų.
Šią užduotį „Paulig“ patikėjo keliems geriausiems kavos ekspertams, tarp kurių buvo pasaulio baristų čempionatų laimėtojas ir tarptautiniu mastu žinomas kavos ekspertas Mattas Pergeris, taip pat tokie „Paulig“ ekspertai, kaip kavos treneris iš Suomijos Jori Korhonenas.
Lietuvoje viešėjęs J.Korhonenas pasakojo, kad sukurti gėrimą, savo skoniu artimiausią kavai, nebuvo lengva. Juk kava, kaip ir vynas, pasižymi gausia skonių ir aromatų įvairove, kurią lemia dirvožemio savybės, klimatas, derliaus nuėmimo laikas, o taip pat pupelių skrudinimas.
Kavoje yra net 800 įvairių aromatų. Nenuostabu, kad sukurti panašų į kavą gėrimą – nėra lengva užduotis.
„Mes pasirinkome 40 ingredientų, kuriuos sumaišius būtų galima išgauti kažką panašaus į kavą. Tada pradėjome kiekvieną jų ragauti ir uostyti bei svarstyti, kuris tiktų sukurti kavos pakaitalui.
Kava pasižymi saldumu, kartumu, rūgštumu ir tam tikra tekstūra. Taigi turėjome rasti ingredientus, iš kurių pagamintas gėrimas pasižymėtų visu tuo“, – prisiminė J.Korhonenas.
Po ilgo bendro darbo komanda nusprendė, kad panašiausias į kavą gėrimas gali būti pagamintas iš tamsaus ir vidutinio skrudinimo miežių salyklo, džiovintų figų, fermentuotos pu-erh žaliosios arbatos ir saldžiųjų ceratonijų miltelių (sveikuoliško kakavos pakaitalo).
Sumaišius šias sudedamąasias dalis pavyko sukurti vadinamąją kavą be kavos, pavadintą „Blend 2080“.
Šis produktas yra panašiausias į kavą. Bet, anot J.Korhoneno, gėrimo skonis sunkiai prilygsta net ir ne aukščiausio kokybės kavai. Atkartoti tikrų kavos pupelių skonį ir kvapą yra sunkiai įmanoma.
Tuo galėjo įsitikinti ir būrys svečių, vieną saulėtą rytą pakviestų į sostinės „The Gallery“ restoraną paragauti „Blend 2080“ gėrimo.
Šio produkto pristatymu įvairiose rinkose kompanija „Paulig“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį į kavos ūkiams iškilusias grėsmes ir skatinti imtis priemonių, kurios leistų išvengti niūros ateities be kavos.
„Blend 2080“ leidžia mums ne tik pažvelgti į ateitį, bet ir jos paragauti. Laimė, šios niūrios – labai prasto skonio ir kvapo ateities galima išvengti.
„Paulig“ jau ėmėsi veiksmų, kad taip neįvyktų. Kompanija yra pirmoji tarp didžiųjų kavos gamintojų, kuri jau dabar didžiąją dalį kavos perka iš tvariai veikiančių ūkių, o iki šių metų pabaigos jų skaičius pasieks 100 proc.“, – žadėjo R.Sudnienė.
Pasak jos, pagrindinis tokio sprendimo tikslas – užtikrinti aukštą kavos kokybę, kuri tiesiogiai priklauso nuo ūkininkavimo metodų ir pačių ūkių efektyvumo.
„Kavos auginimas reikalauja labai daug rankų darbo, yra sunkus, bet, deja, nelabai pelningas, todėl jaunimas nenori perimti tėvų verslo, kavos ūkiai sensta: vidutinis jų šeimininkų amžius – 60 metų.
Dėl šių priežasčių investuojame į tvaraus ūkininkavimo programas, kuriose dalyvaujantys ūkininkai mokomi tinkamai pasirūpinti dirvožemiu ir kitomis kavamedžių auginimo sąlygomis, aplinkai draugiškais būdais kovoti su augalų ligomis ir kenkėjais, jiems suteikiami verslo valdymo pagrindai.
Taip siekiame, kad ūkyje auginama kava būtų aukštos kokybės, o ūkininkavimas taptų pelninga veikla“, – paaiškino „Paulig Coffee Lietuva“ rinkodaros vadovė.
Tvaraus ūkininkavimo programos, pasak jos, taip pat padeda ūkininkams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Tai daroma pasitelkiant naujas ūkininkavimo priemones, renkant informaciją šia tema bei dalijantis geriausia praktika.
Tvarumo principų „Paulig“ laikosi ne tik kavos augintojų – žaliavų tiekėjų atrankoje, bet ir kituose verslo procesuose.
Pavyzdžiui, kompanijos skrudykloje Suomijos Vuosario rajone, iš kurio kava atvežama ir į Lietuvą, naudojama tik biodujų energija.
Kreipiant dėmesį į tvarumą kiekviename kavos gamybos etape, siekiama, kad visi jos dalyviai – nuo augintojo iki vartotojo – būtų patenkinti. Nes tai tiesiogiai lemia aukštą kavos kokybę ir jos skonį.
Tokiu būdu „laimingos pupelės“ tampa ne tik „Paulig“ rinkodaros tema, bet ir visus kompanijos darbus bei jų planavimą lemiančiu tikslu.
