Gegužės 17-oji norvegams yra savotiška diena be dietų. „Valgyk, ką tik nori!“ – sako norvegai, kurių daugumai nacionalinė šventė yra dešrainių, ledų, vaflių, pyragų ir kitų skanumynų valgymo diena.
Net ir griežčiausios mamos tądien leidžia savo atžaloms valgyti skanumynų tiek, kiek telpa. Tad nenuostabu, kad mažieji norvegai šios dienos laukia ne mažiau nei vasaros atostogų.
Žinoma, be greitojo maisto nepamirštami ir tradiciniai patiekalai, kurie kiekviename šalies regione yra vis kitokie.
Pavyzdžiui, gyvenantys pajūryje ar prie upių norvegai labiau valgo lašišą ir upėtakį, o kalnų miesteliuose dažniausiai renkasi miltų košę ir vytintą mėsą (norv. rømmegrøt og spekkemat).
Norvegijos karalystės ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė Turid Kristin Lilleng pastebėjo, kad norvegai tądien valgo ir lietuvišką šakotį primenantį pyragą „kransekake“ (pažodžiui – „vainikų pyragą“).
Šis pyragas su migdolais yra bet kokios norvegų šventės pagrindinis desertas, nesvarbu, ar tai būtų Kalėdos, ar krikštynos, ar vestuvės, ar jubiliejus, ar Gegužės 17-oji.
Žinoma, Nacionalinė diena nėra skirta vien tik valgymui.
Šią dieną norvegai, pasipuošę savo tautinius kostiumus, kuriems išleidžia krūvas pinigų (kaip rašo interneto svetainė „The Local“, vienas tautinis kostiumas gali kainuoti net 70 tūkst. kronų, arba apie 7,2 tūkst. eurų), dainuodami ir nešdami Norvegijos vėliavas žygiuoja paraduose.
Ypač svarbūs yra kiekviename mieste vykstantys vaikų paradai.
Osle pro karališkuosius rūmus Gegužės 17-ąją žygiuojančius vaikus kasmet stebi ne tik išdidūs jų tėvai, bet ir į lauką su vaikais ir šunimis išėjusi karališkoji pora – princas Haakonas, princesė Mette Marit.
Reikėtų nepamiršti ir abiturientų, vadinamųjų „Russ“, kurie Konstitucijos dieną pradeda švęsti gerokai prieš gegužės 17-ąją, o pagrindinės linksmybės vyksta šventės išvakarėse.
Kasmet dar nuo 1905 metų apie 40 tūkst. abiturientų per Nacionalinę dieną iš kitų išsiskiria tuo, kad dėvi specialias kepures ir uniformas ir yra pasyvesni už visus kitus, mat būna pavargę po kelias dienas trukusio šventimo.
Beje, įdomu tai, kad Norvegijos nacionalinė diena švenčiama ir Lietuvoje.
Kaip sakė T.K.Lilleng, pastaruosius kelerius metus kasmet šią dieną Teatro ir kino muziejaus kiemelyje švenčia ir Lietuvoje veikiantis norvegų klubas.
Taip pat ta proga Norvegijos ambasadoje būna rengiamas oficialus su šia šalimi susijusių lietuvių, kitų šalių atstovų ir Lietuvoje gyvenančių norvegų priėmimas.
O mes ta proga siūlome įsileisti į savo namus įsileisti šiek tiek norvegiškos dvasios ir paruošti patį norvegiškiausią desertą – grietinėlės pyragą „bløtkake“.
10 porcijų grietinėlės pyrago reikės:
Biskvitui:
5 kiaušinių;
150 g cukraus;
150 kvietinių miltų;
1 a. š. kepimo miltelių.
Pertepimui ir papuošimams:
apie 100 ml obuolių sulčių biskvitui suvilgyti;
75 ml grietinėlės;
apie 2 l patinkančių uogų (braškių, aviečių ar mėlynių);
10 lapelių šviežių mėtų.
Gaminimas
Išplakite kiaušinius su cukrumi iki standumo.
Sumaišykite miltus ir kepimo miltelius bei atsargiai įberkite į su cukrumi išplaktų kiaušinių masę.
Ištepkite sviestu 24 cm skersmens skardą ir kepkite 45 min. iki 160 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
Biskvitą padalinkite į tris sluoksnius ir suvilgykite obuolių sultimis.
Išplakite grietinėlę ir įdėkite į ją dalį stambiai pjaustytų uogų.
Kitas uogas uždėkite ant pirmojo biskvito sluoksnio ir aptepkite grietinėle. Tą patį padarykite su likusiais biskvito sluoksniais.
Aptepkite grietinėle ir torto viršų bei šonus. Dalį grietinėlės supilkite į konditerinį švirkštą ir iššvirškite aplink torto pakraščius.
Papuoškite tortą likusiomis uogomis ir mėtų lapeliais.
