Einame dienos pietų ar praleisti savaitgalio vakaro, mes visada tikimės to paties. Tad nenuostabu, kad kitą dieną bendraudami su artimaisiais ar kolegomis darbe mes tai ir aptarinėjame: aplinką, aptarnavimą, maistą.
Atvykę į Birštoną mes jau žinojome savo kelionės tikslą, ir mums nereikėjo klaidžioti gatvėmis ieškant kavinės, kurios iškaba mus viliotų į vidų.
Neslėpsiu, kad pirmasis įspūdis išlipus automobilių aikštelėje šalia autobusų stoties ir žvelgiant į antrajame aukšte virš „IKI“ parduotuvės įsikūrusį restoraną „Bir.Bur.Bar“ vertė lipti atgal į automobilį ir važiuoti toliau. Nežinau kodėl, bet jokio jaukumo aš nepajutau ir lipdamas siaurais laiptais į antrą aukštą.
Viskas pasikeitė užėjus į vidų. Žmonių, sėdinčių beveik prie visų staliukų, šurmulys privertė kiek labiau apsižvalgyti ir pradėti ieškoti to, kas čia žmones traukia.
Tą dieną, matyt, mums šypsojosi laimė, nes staliuko neteko laukti ilgai. Laukdamas, kol padavėja nuvalys stalą, mintyse bandžiau atspėti, kur slypi šios vietos fenomenas, kad žmonės išsirikiuoja į gyvą eilę laukdami, kol galės čia prisėsti.
Interjeras tikrai ne tas, kurį galėčiau įvardinti kaip traukos priežastį. Po gretimu staliuku įsitaisęs šunėkas akylai mane stebėjo, bet jokių veiksmų nesiėmė. Matyt, faktas, kad į kavinę užsuko Riebus Katinas, nelabai jį nustebino, kaip nenustebino ir manęs tai, kad jį čia įleido...
Akys prasivėrė tik pradėjus pažintį su siūlomu meniu. Šmaikštūs patiekalų pavadinimai privertė pastebėti ir anksčiau nepastebėtas detales.
Kiekvieno patiekalo apibūdinimai bei iš pirmo žvilgsnio į akis nekritę tekstai ant sienų, stalų, net tualete, privertė pakeisti pirminę nekokią nuomonę. Na, sutikite, kad patiekalas pavadinimu „Tai kaaai didumo lašišos kepsnys“ ne taip išgąsdins kaina, kaip patiekalas „Lašišos kepsnys“. Jei jo ir neužsakysite, tai bent nebambėsite kažko panašaus į tai – kas gali mokėti 13,50 euro už keptą lašišą?
Kol rinkomės, tol juokėmės iš vis naujo patiekalo pavadinimo. Tai neglumino nei aplinkinių, nei aptarnaujančio personalo, tad manau, vienas iš šio meniu tikslų – pralinksminti.
Sriuba iš kirvio mūsų nesudomino, manau, ji skirta veganams – juk ir jiems reikia kažkokios egzotikos... Pasirinkome „Kokosinio moliūgo“.
Sau tradiciškai užsisakau tai, kas pavadintas žodžiu „firminis“ – „Bir.bur.bar“ firminį mėsainį. Nes šis žodelis suteikia vilties, kad paragausiu to, kas labiausiai atspindi maitinimo įstaigą.
Katinienės dėmesį patraukia patiekalas „Gaidžio žmona kurorte“. Aš tai supratau kaip užuominą, kad metas pradėti ieškoti mudviem poilsinės kelionės... Šiame užsakyme figūravo ir kalmarų žiedai, ir „BBQ sparnienos višteliai“.
O palaikydamas nenuilstantį kovotoją su alkoholizmu p. Verygą užsakau kokakolos, nors pro šalį praplaukęs kvietinio alaus bokalas, nusėtas rasos lašeliais ir padabintas citrina, vertė pakeisti bent vieną kokakolą į alų, aš susilaikiau. Taip dar kartą patvirtindamas savo tvirtą nusistatymą palaikyti besiblaivinančią Lietuvą.
Pirmieji ant stalo atkeliavo sparneliai ir kalmarų žiedai. Tikrai nesivelsiu į smulkmenas, pasakodamas kaip puikiai prie traškių kalmarų žiedų derėjo padažas ar kokie skanūs buvo barbekiu sparneliai, manau tai puikiai perteikia nuotraukos.
Tiesiog noriu prisiminti tą juokelį, kurį valgydamas sparnelius ir laižydamas pirštais tekantį dievišką padažą, pasakojau draugei. Jūs tik įsivaizduokite, kaip kokia lituanistė, paėmusi meniu, juo mojuodama bando barmeną įtikinti, kad meniu padarytos grubios gramatinės klaidos. O man tai tik sukelia juoką, na sutikite, gerai skamba: „BBQ sparnienos višteliai“.
Kol aš dorojau pirmą patiekalą ir apšilinėjau prieš firminį mėsainį, atkeliavo moliūgų sriuba, kurios skonis tik dar labiau leido atsipalaiduoti ir jaukintis tą namų atmosferos jausmą. Patiekimas, atrodo, nieko nuostabaus – pabarstyti kepintos baltos duonos skrebučiai ir juodasis sezamas. O klientas laimingas net nepradėjęs valgyti.
Aišku, prie pilno džiaugsmo prisidėjo ir sriubos skonis. Tikrai nereikėjo ilgai čepsėti ir ieškoti moliūgo skonio, kaip tekdavo daryti kitose kavinėse.
Na, o firminis mėsainis eilinį kartą privertė patikrinti katino burnos galimybes stipriai prasižioti. Puikus sultingas mėsainis bei kartu patiektos apkeptos bulvytės leido pamiršti kalorijų kiekį ir tiesiog mėgautis, mėgautis ir dar kartą mėgautis.
„Gaidžio žmona kurorte“ susilaukė kelių mūsų replikų, bei pastebėjimų, kas galėtų būti keistina. Pirma – kruopų per daug, tad mažyčiui pomidorui, bandančiam atstovauti garnyrui, į pagalbą reikėtų pakviesti puselę abrikoso, kuris smulkintas puikiai papildė kruopas, bet to buvo per mažai. Manau, nesuklysiu teigdamas, kad jei šį patiekalą valgo moteris, į indų plovyklą lėkštė keliauja su gausiu kruopų likučiu. Tad kai pabos jomis maitinti šiukšliadėžę, keiskite dalį kruopų dar vienu apkeptu pomidoru ar minėta abrikoso skiltele.
Pabaigai pasimėgavome puikiu desertu „Aš laikausi dietos“, kurio kaina mėgstančius taupyti priverstų net kelis kartus jį pakartoti.
Mūsų stalelį aptarnavusiai merginai noriu palinkėti įjungti aukštesnę pavarą, nes kai toks didelis srautas žmonių, riedėdama sale trečia pavara jūs priversite klientus pypčioti.
Mus nuo tokio veiksmo sustabdė tik atsipalaidavimas po vandens procedūrų viename iš šalia įsikūrusių SPA centrų.
Vertinimas:
Interjeras - 9,
Švara - 9,
Aptarnavimas - 8,
Maistas – 9.
Viso: balų 35 (vidurkis – 8,75) Tad 5 nagučiai.
Pagarbiai, Riebus katinas
