Įprastai ant velykinio stalo nugula vištų kiaušiniais pripildyti pinti krepšiai ar akiai mieli dubenys. Tačiau tradicija gyva, todėl keičiasi – apsipirkimo tendencijos rodo, kad vis dažniau lietuviai į velykinius margučius pažvelgia originaliau: skanauja ir putpelių, ir stručių kiaušinių.
Sveikatos šaltinis
Kiaušiniai – itin maistingas produktas, žmogaus organizmui teikiantis daug naudos, sako prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas.
Todėl velykiniai pusryčiai – puiki proga skanaujant kiaušinius praturtinti organizmą naudingosiomis medžiagomis.
„Valgyti kiaušinius pravartu ir tiems, kas stengiasi laikytis sveikos mitybos principų, ir savęs neribojantiems. Viename vištos kiaušinyje vidutiniškai aptinkama 7,3 g ypač lengvai pasisavinamų baltymų, išsiskiriančių itin geros kokybės aminorūgštimis, 0,3 g angliavandenių ir 5,8 g riebalų, standartinio dydžio kiaušinis turi apie 81 kaloriją“, – pasakoja A.Poleninas.
Anot maisto gamybos departamento vadovo, nors ir ne visos, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų slepiasi kiaušinio trynyje – tai vertingosios lecitino, cholino, arachido rūgštys, taip pat mineralai – kalcis, fosforas, geležis, kalis, natris, ir vitaminai – A, E, D ir B grupės.
Į tradicijas žvelgia originaliai
Nors įprastai ruošdamiesi Velykoms lietuviai margina vištų kiaušinius, pastaraisiais metais nuo seno įsigalėjusios tradicijos ima keistis, pastebi A.Poleninas.
„Artėjant didžiajai pavasario šventei vis daugiau nuperkama putpelių kiaušinių, o šįmet lietuviai ragauja ir dažno dar neskanauto delikateso – stručių kiaušinių. Kintantys skirtingų rūšių kiaušinių pardavimai sufleruoja apie besikeičiantį lietuvių požiūrį į velykinį stalą. Kuo toliau, tuo labiau stengiamės šventei pasiruošti originaliai, idant šeimyniniai pusryčiai išties būtų išskirtiniai“, – sako A.Poleninas.
„Maximos“ maisto gamybos departamento vadovo teigimu, tiek putpelių, tiek stručių kiaušiniai turi iš esmės tas pačias vertingąsias medžiagas, kaip ir vištų, skiriasi tik jų kiekiai. Tačiau to gana, kad vertė žmogaus organizmui taip pat būtų nevienoda.
„Pavyzdžiui, viename putpelės kiaušinyje yra dvigubai daugiau vitaminų, mikroelementų ir amino rūgščių nei vištos kiaušinyje, o juk putpelės kiaušinis mažesnis net penkis kartus. Valgant putpelių kiaušinius galima gydyti alergijas, be to, ypač sveika šiuos kiaušinius skanauti žalius, su lukštais, mat padidintas lizocimo kiekis neleidžia veistis salmoneliozės bakterijai“, – sako A.Poleninas.
Tuo tarpu savo dydžiu išsiskiriantys stručių kiaušiniai, kaip sako „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius, visų kitų rūšių kiaušinius lenkia maistine verte: „Vienas stručio kiaušinis vidutiniškai sveria pusantro kilogramo, o kartais net du – maždaug kaip 30 vištos kiaušinių. Natūralu, kad įspūdingo dydžio kiaušinis pasižymi ir didžiule maistine verte – vidutiniškai turi net 2000 kalorijų, kas yra pilna suaugusio žmogaus dienos kalorijų norma.“
Šiuo metu „Maximos XXX“ parduotuvėse galima įsigyti 2 rūšių stručių kiaušinių – Australijos (emu) ir Afrikos stručių.
Kaip paruošti tinkamai?
Anot A.Polenino, idant velykinis stalas išties nepaliktų abejingų, svarbu pasirinktus kiaušinius paruošti tinkamai, taip pat atsakingai priderinti kitas šventines vaišes.
„Jei norima skanauti visiškai išvirusių kiaušinių, svarbu įsidėmėti jų virimo trukmę: vištos kiaušiniui išvirti prireiks 6 minučių, putpelės kiaušiniui – nuo pusantros iki 3 minučių, tuo tarpu stručio kiaušinį virti teks net pusantros valandos. Tačiau verta atminti, kad kietai virtas kiaušinis laikomas „sunkiu“ maistu, todėl vienu ypu tokių kiaušinių nereikėtų suvalgyti per daug“, – sako A.Poleninas.
Jis priduria, kad tiek vištų, tiek putpelių ar stručių kiaušinių skonis skiriasi menkai, todėl didelio skirtumo, kuriuos su kokiu patiekalu derinti, nėra – panašūs skoniai tinka visiems: „Dažniausiai per Velykas skirtingi kiaušiniai valgomi pavieniui, pagardinant sviestu ar krienais arba derinant su kitais ingredientais – rūkyta lašiša, tunu, avokadu, pomidorais, skirtingais vyniotiniais ar paštetais. Taip pat kiaušiniai itin tinka salotoms gardinti.“
Kokie populiariausi?
Tradiciškai susidomėjimas kiaušiniais, ypač baltais vištų kiaušiniais, išauga prieš Velykas. Natūralu, balti kiaušiniai labiau tinka dažymui, marginimui.
Įprastai velykiniu laikotarpiu – per porą savaičių prieš Velykas – „Maximos“ pirkėjai įsigyja per milijoną kiaušinių dėžučių. Iš jų apie 200 tūkst. dėžučių kiaušinių baltu lukštu. O įprastu, ne šventiniu laikotarpiu pirkėjai įsigyja apie 500-600 tūkst. dėžučių kiaušinių. Tad velykiniu laikotarpiu kiaušinių paklausa šokteli daugiau nei 2 kartus.
Apie bendrovę „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 245 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.
