Įvairios mėsos suktiniai ar vyniotiniai Lietuvoje gaminami nuo seno. Jų receptų galima rasti dar prieš šimtą metų išleistose kulinarijos knygose. Vyniotiniais stalus puošė ištisos kartos, tad nieko nuostabaus, kad jie iki šiol išliko vienais populiariausių mėsos gaminių ir per didžiąją pavasario atgimimo šventę – Velykas.
Daugybė šeimininkių žino paslaptį, kaip palepinti šeimą tikrai gardžiais, natūraliais, sveikais vyniotiniais – tokiais, kuriuos gamino močiutės. Pagal senovinius lietuviškus receptus pagamintų vyniotinių galima įsigyti „Norfos“ prekybos tinklui priklausančiose parduotuvėse.
Jose siūlomi trijų rūšių vyniotiniai iš kiaulienos ir vištienos įtiks ir išrankiausiam skoniui. Kiaulienos vyniotinius gamina Šilalės rajone įsikūręs „Norfos“ mėsos padalinys. Čia žemaičiai suka įdarytos karkos ir kulninės vyniotinius. Šiuose vyniotiniuose lietuviška viskas – nuo receptūros, technologijų, ingredientų iki skonio.
„Receptūrų idėjų sėmėmės iš senovinių tradicijų. Vartotojams siekiame pasiūlyti kuo natūralesnių ir sveikatai palankesnių produktų“, – kalbėjo „Norfos“ mėsos padalinio technologė Vaida Urbonaitė.
Šviežias įdarytos karkos vyniotinis gaminamas iš kiaulienos karkos bei kotletinės mėsos (faršo). Kulninės vyniotinio gamybai naudojama tik kiaulienos karka. „Visiems gaminiams naudojame tiktai lietuvišką kiaulieną. Juk mėsos kokybė ir šviežumas pirmiausia nulemia gerą gaminio skonį“, – pabrėžė V.Urbonaitė.
Mėsos gaminiams gardinti taip pat naudojami tikrai natūralūs lietuviški priedai ir prieskoniai – česnakai, pipirai, druska. Šilališkių vyniotiniai išsiskiria natūralumu, todėl jų galima drąsiai siūlyti visiems šventės dalyviams – nuo mažiausio iki didžiausio. Vyniotinių gamybos technologija išliko tokia pati, kokia buvo taikoma ir senovėje – šie gaminiai formuojami tiktai rankomis.
Ir nors ši gamybos technologija paprasta, jai reikia daug kruopštumo ir atidumo. Lygiai taip pat rankomis sukami ir vištienos vyniotiniai, juos „Norfos“ prekybos tinklui gamina Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) įsikūrusios įmonės „Marinata“ darbuotojai.
„Šiems vyniotiniams naudojama vištų šlaunelių mėsa, natūralūs prieskoniai ir slyvos arba abrikosai“, – pasakojo įmonės vadovė Loreta Lebrikienė.
Daugumoje didesnių „Norfos“ parduotuvių galima rasti ir vienų, ir kitų, kitose – tik vienos rūšies vištienos vyniotinių.
Kaip teigė L.Lebrikienė, vištienos vyniotiniai gaminami pagal senovines receptūras ir lygiai taip pat, kaip juos gamintų šeimininkės namuose. Žemaitijoje susukti ir su meile paruošti kiaulienos ir vištienos vyniotiniai gabenami į „Norfos“ kulinarijos cechus. Ten jie apdorojami termiškai – verdami arba kepami. Ir tik tuomet pasiekia vartotoją. Todėl pirkėjai parduotuvėse randa tiktai šviežiausių vyniotinių.
Kad jie populiarūs ir greitai nyksta iš kulinarijos skyrių lentynų, rodo ir pardavimo rodikliai: per mėnesį „Norfos“ parduotuvėse vidutiniškai parduodama apie 15 tonų kiaulienos ir apie 9–10 tonų vištienos vyniotinių. O patys populiariausi šie gaminiai – prieš didžiąsias šventes. Tuomet parduodamų vyniotinių kiekis išauga daugiau negu dvigubai.
Tad šeimininkės, kurios neturi laiko ar nenori gaišti virtuvėje, pasikliauna patyrusių meistrų darbo kokybe – jos renkasi vyniotinius „Norfoje“. Ir lepina namiškius gaminiais, primenančiais tuos, kuriuos gamino močiutės.
