Kaip tikra lietuvaitė, Lina mėgsta viską, kas pagaminta iš bulvių. Vos pradėjus bendrauti su nuotaikos nestokojančia pašnekove, atsiskleidė nemažai jos gabumų, apie kuriuos – toliau straipsnyje.
Priruošia per daug
Lina labiausiai mėgsta ruošti karštus patiekalus, kuriuos dažniausiai stengiasi gaminti, kol sūnelis būna darželyje.
„Daugelį patiekalų iš bulvių gaminti esu išmokusi dar iš močiutės. Žinoma, daug patirties įgavau ir iš mamos. Nuo vaikystės mėgstu bulvinius patiekalus. Prisipažinsiu, namie negaminu tik koldūnų ir virtinių – juos perku parduotuvėje.
Vieni dažniausių mano virtuvėje – bulvių plokštainis su vištienos sparneliais, kokorai be mėsos, bulviniai ar žemaičių blynai. Šeimoje mėgstame senovinėje krosnyje keptus vėdarus bei ant kopūsto lapų keptus bulvinius blynus su spirgučių padažu.
Žinoma, kaip ir kiekviena šeimininkė, nevengiu ir paeksperimentuoti – visai neseniai išbandžiau mėsos tortą, kuris tapo ne tik mūsų šeimos, bet ir draugų bei giminaičių favoritu.
Namuose dažnai pasilepiname ir saldėsiais, vienas mėgiamiausių desertų – krekerių pyragas-tortas. Esu išbandžiusi įvairiausių užkandėlių receptų – visada apsilankius draugams stengiuosi paruošti užkandžių ir priimti svečius kaip reikiant – svarbiausia, kad tik būtų valgančių, nes kartais gamindama truputuką persistengiu –priruošiu per daug“, – savo pomėgiais virtuvėje dalijasi Lina.
Patyrė nuotykių
Savarankiškai nuo studijų laikų gyvenanti pašnekovė, išėjusi iš tėvų namų pradėjo savarankiškai karaliauti ir virtuvėje. Tačiau, tikriausiai, kaip ir visiems be tėvų gyventi pradėjusiems vaikams nebūna lengva, todėl nemalonių „virtuvinių“ nuotykių, dabar jau sukeliančių juoką, neišvengė ir Lina.
„Kol mokiausi, gyvenau bendrabutyje – ten su kambarioke visada gamindavome tiek pietus, tiek vakarienę. Pamenu, bendrabutyje prieš pamokas pastačiau ant viryklės virti kiaušinius ir po kiek laiko užmiršusi juos išėjau į mokyklą. Ten atsėdėjusi kelias pamokas eidama namo netoli bendrabučio užuodžiau keistą kvapą, kuris man priminė, jog... kiaušinius verdu! Dabar ši situacija kelia juoką, bet iš tikrųjų galėjo ir liūdnai baigtis“, – apie nuotykius virtuvėje pasakoja Lina.
Imasi naujovių
Pašnekovė prisipažįsta, kad suktis virtuvėje jai neatsibosta. Tačiau kartais pritrūksta minčių.
„Pasitaiko tokių situacijų, kai, rodos, nori kažką paruošti, bet galvoje nesimezga jokios mintys, nekyla jokia idėja, tada tenka idėjų pasigaudyti internete. Pavarčius receptų puslapius atrandu dar nebandytų receptūrų, kurias nekantraudama imuosi gaminti, o pagaminusi laukiu grįžtančių namiškių, kurie ir būna pirmieji mano gamintų patiekalų degustatoriai“, – apie iššūkius virtuvėje atvirauja Lina.
Savo mėgiamiausiais patiekalų receptais Lina Kairė dalijasi ir su mūsų laikraščio skaitytojais. Išbandykite!
Kokorai
Linos Kairės virtuvėje – tai vienas iš lietuviškos virtuvės pažibų. Šeimininkė mėgsta šį panašų į žemaičių blynus patiekalą vien dėl to, jog jis be mėsos.
Bulvinei masei reikės: 8 vidutinio dydžio bulvių, 3 šaukštų miltų, 1 šaukšto grietinės, 2 šaukštų krakmolo, druskos pagal skonį.
Gaminimas: 8 bulves išvirti su lupenomis, atvėsinti ir sumalti mėsmale arba dar karštas nulupti ir sugrūsti kaip bulvių košei. Sumaltas ar sugrūstas bulves pagardinti druska, sumaišyti su kiaušiniais, grietine, miltais ir krakmolu. Tešla turi būti vientisa, tąsi ir šiek tiek lipti prie rankų.
Įdarui reikės: 1 bulvės, 2 morkų, 1 svogūno, druskos ir pipirų pagal šeimininkės skonį.
Gaminimas: į atskirus dubenėlius burokine tarka sutarkuoti bulvę ir morkas. Svogūną susmulkinti. Viską apkepinti – pirmiausia svogūną, tada bulvę ir morkas, pagardinti prieskoniais (druska, pipirais).
Kokorų formavimas ir kepimas: rankomis formuoti į žemaičių blynus panašius blynelius į vidų dedant prieš tai paruoštą daržovių įdaru. Suformuotus kokorus kepti keptuvėje iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Pašnekovė, patikina, kad šiuos blynelius galima kepti ir iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai apskrus. Orkaitėje kepamus kokorus pašnekovė taip pat rekomenduoja vartyti – tokiu būdu abi pusės bus vienodai apskrudusios. Patiekalą šeimininkė pataria valgyti su grietine arba kitu mėgstamu padažu.
Krekerių tortas
Reikės: indelio kondensuoto pieno, 450 g grietinės (30 proc. riebumo), 2 citrinų, 600 g krekerių (ne sūrių), 1 šaukštelio želatinos.
Gaminimas: į dubenį supilti kondensuotą pieną, grietinę, iš citrinos išspausti sultis ir viską išmaišyti. Supilti šaltame vandenyje išbrinkintą ir garų vonelėje ištirpintą želatiną ir vėl viską gerai išmaišyti. Į gautą masę suberti krekerius, sumaišyti ir sudėti į torto formą.
Kad neliktų tarpų, nes krekeriai nevienodai pasiskirsto, viską šiek tiek paspaudžiant sulyginti ir kelioms valandoms dėti atvėsti į šaldytuvą (šeimininkė tikina, kad geriausiai tortuką palaikyti per naktį). Atvėsusio krekerių tortuko viršų pašnekovė apibarsto kokoso drožlėmis ir priduria, jog mėgstantiems ir norintiems išbandyti vis naujus šio krekerių tortuko skonius galima į ruošiamą masę įmaišyti bananų, riešutų (priklauso nuo šeimininkės fantazijos).
Mėsos tortas
Reikės: pakuotės „Napoleono“ torto lakštų, 500 g majonezo (šeimininkė renkasi „Hellmann‘s“), 2 virtų kiaušinių, 200 g rūkytos mėsos, 200 g virtos vištienos, 1 ilgavaisio agurko, 3 vidutinio dydžio pomidorų, 100 g fermentinio sūrio, pagražinimui – krapų, svogūnų laiškų ar karštai rūkytų „Kabanosi“ dešrelių.
Gaminimas: pašnekovė „Napoleono“ lakštus perka, bet tikina, jog, turint laiko galima ir pačiai išsikepti. Kiekvieną lakštą ištepti majonezu ir sluoksniuoti. Ant vieno dėti plonais gabalėliais pjaustytos rūkytos mėsos ir agurko, ant kito plonais gabalėliais pjaustytos vištienos ir plonais griežinėliais pjaustyto pomidoro. Taip tortą sluoksniuoti toliau – su mėsos ir agurko įdaru, tada su vištienos ir pomidoro. Perteptą tortą bent 3 val., o geriausia nakčiai lengvai paslėgti. Prieš patiekiant patiekalą ant stalo tortą reikia aptepti majonezu ir apibarstyti tarkuotu sūriu, tarkuotais kiaušiniais, krapais, svogūnų laiškais ar pjaustytomis ir pagal šeimininkės fantaziją išdėliotomis kabanosi dešrelėmis. Skanaus!
Čeburekai
Tešlai reikės: 1 kg aukščiausios rūšies miltų, 1 kiaušinio, 0,5 stiklinės gazuoto mineralinio vandens, 450 g varškės.
Gaminimas: varškę supilti į dubenį, įmušti kiaušinį, suberti miltus ir maišant šaukštu palengva supilti mineralinį vandenį. Visus ingredientus sumaišius tešlą minkyti rankomis.
Įdarui reikės: 0,5 kg mėgstamo faršo, 100 g fermentinio sūrio, 0,5 didesnio svogūno, druskos ir pipirų (pagal skonį).
Gaminimas: maltą mėsą sumaišyti su tarkuotu fermentiniu sūriu, smulkiai pjaustytu svogūnu ir pagardinti prieskoniais.
Čeburekų formavimas ir kepimas: tešlą išskaidyti į kiaušinio dydžio rutuliukus ir labai plonai iškočioti. Pusę dalies iškočioto paplotėlio plonai padengti prieš tai pasiruoštu mėsos įdaru ir perlenkti pusiau. Čeburekų kampelius užspausti šakute ir kepti įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.
