Su „Maximos“ reklaminiu veidu tapusia Egle kalbėjomės apie tai, kas kuria šventinę nuotaiką jos namuose ir kaip ją susikurti patiems.
–Vieniems didžiosios žiemos šventės – tylos, susikaupimo metas. Kitiems tai laikas, kai viskas aplink turi blizgėti, švytėti, mirguliuoti. Kaip atrodo jūsų namai?
– Daugeliui šventės kelia stresą – žmonės skuba, lekia, stumdosi, pyksta. Visur pilna erzelio. Žmonės, atrodo, tarsi jaučiasi įpareigoti pirkti dovanas.
O man Kalėdos nuo mažens siejasi su lengvumu, tad ir aplinkoje norisi lengvumo. Ir rinkdama dovanas pirmiausia vadovaujuosi jausmu.
Nesu iš tų, kurie linkę puošti aplinką ir namus gausybe papuošimų, blizgučių. Puošiame tiktai simboliškai.
Per šventes pas mus visuomet būna tiktai gyva eglė. Tai man svarbu nuo vaikystės. Prisimenu, kai tėtis parnešdavo eglutę, ir visuomet sakydavo: nuo to momento namai pakvimpa Kalėdomis.
Pas mamą, kur visa šeima susirenkame švęsti Kūčių, Kalėdų, pastatėme eglę ir pakabinome lemputes – net žaisliukų netrūksta, nesinori jais eglės apsunkinti.
– Kas kuria šventinę nuotaiką jūsų namuose?
– Jau antros Kalėdos, kurias su šeima sutinkame savo name. Terasoje prikabinome daug lempučių su laikmačiu, kad įsijungtų prieš pat mums atsikeliant ryte. Ir dabar, kai rytai tokie tamsūs, mes keliamės su kalėdinių lempučių šviesa – atrodo, tarsi visa terasa būtų pilna žvaigždžių. Tai ir namų puošmena, ir sukuria ypatingą nuotaiką.
Taip pat nuotaiką kuria namuose nuolat skambanti kalėdinė muzika – ji itin šventiškai nuteikia.
Todėl kartais nesuprantu žmonių, kurie Kalėdas vertina skeptiškai. Man tai viena gražiausių metų švenčių, pagyvinanti žiemos tamsumas. Tuo labiau, kad yra tik kartą metuose ir trunka taip neilgai. Mes su vaikais jos labai laukiame.
– Šventėms neretai puošiama tiktai valgomojo erdvė. Ar puošiate ir kitus kambarius?
– Mūsų namai pradedami puošti nuo vaikų kambarių. Jie pirmieji pradeda nekantrauti ir nori pasipuošti. Tad vaikų kambarius pirmuosius nušviečia lempučių girliandos.
Puošiame ir svetainės erdvę, kuri yra sujungta su virtuve.
Tačiau galima puošti ir vonios kambarį. Žinoma, lempučių gal ten nepakabinsime ir nepamerksime eglės šakos. Bet, pavyzdžiui, stiklinė dantų šepetukams sudėti gali būti kokia nors kalėdiška, kiekvieną rytą primenanti mums apie artėjančias šventes.
– Ką patartumėte tiems, kurie dar tik puoš namus? Pirktis kalėdines dekoracijas ar gaminti patiems?
– Pačių pagamintos puošmenos visuomet sukurs daugiau jausmo. Net jeigu ir pirksite dekoracijas, pavyzdžiui, kalėdinį vainiką – puoškite jį patys ar leiskite tai daryti vaikams.
Galima puošti ir pirktomis detalėmis, ir gaminti jas patiems. Pavyzdžiui, sudžiovinti apelsinų skiltelių, pririnkti kankorėžių, prikabinti cinamono lazdelių. Vaikams tai patiks.
– Koks būna jūsų švenčių stalas? Kaip jį puošiate?
– Jis visada būna gausus, nes Kūčias ar Kalėdas švenčiame su mama, brolio, pusseserės šeimomis, lankome vyro tėvus. Mūsų švenčių stalas būna suneštinis.
Mama jau daug metų gamina specialias salotas, jos visuomet daugelio mėgstamos. Pusseserė ruošia nuostabius žuvies patiekalus.
Močiutė anksčiau kepdavo fantastišką tortą „Napoleoną“, dabar jį pagamina ir atveža teta.
Smagiausia, kad stalas su kiekvienas metais darosi vis lengvesnis ir sveikesnis.
Bet dėl stalo puošimo, kaip ir dėl aplinkos, esame minimalistai: užtenka žvakės, baltos ar kalėdinės staltiesės, servetėlių.
Mes viduje, matyt, esame tokie kalėdiški, kad išorėje mums nieko netrūksta. Juk gali ir pats pasidabinti lyg kalėdinė eglutė, bet jei viduje nebus jausmo – nei pats, nei šalia esantys nejaus jokios šventinės nuotaikos.
