Pastaruoju metu ekologinis ūkininkavimas ir ekologiški produktai tampa ne mados reikalu, o neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi.
„Vartotojai spėjo įsitikinti, kad geriau mažesnė porcija sveikatai palankesnio maisto nei trys – bet kokio. Juolab kad ekologiški maisto produktai yra skanesni. Tai atspindi ir pastarieji žmonių mitybos įpročių tyrimai“, – pasakojo produktų vystymo technologė Asta Urnienė, įmonėje „Žemaitijos pienas“ dirbanti nuo 1984 metų.
„Žemaitijos pienas“ ekologiškų produktų liniją DOBILAS sukūrė vartotojams, kurie vertina ne tik puikų skonį, bet ir ypač kokybiškus, sveikus ekologiškus produktus. DOBILO jogurte, jogurtinėje grietinėje, varškės sūreliuose, varškėje ir piene nėra sintetinių maisto priedų, genetiškai modifikuotų produktų, jie neužteršti cheminėmis medžiagomis. Jogurto ir sūrelių sudėtyje esantys vaisiai, uogos – ekologiški, užauginti nenaudojant cheminių trąšų ir pesticidų.
Šiems produktams pagaminti naudojamas pienas yra tik iš ekologiškų Lietuvos ūkių – laisvai besiganančių karvių. Nors tokio gyvulio produktyvumas yra apie 20 procentų mažesnis, ekologinė žaliava – net 20 procentų brangesnė, tačiau ypač vertinga ir tausojanti gamtą.
Mat pirmosios ekologiškų produktų linijos Baltijos šalyse gamintojai rūpinasi ir gamta, ir žmogumi. Mokslo įrodyta, kad ekologiški maisto produktai yra maistingesni. Linijai DOBILAS naudojamas pienas yra atskirai surenkamas, transportuojamas, o gamybos procesas griežtai kontroliuojamas sertifikuotos laboratorijos ir VšĮ „Ekoagros“. Ekologiški produktai pažymimi visame pasaulyje žinomais ekologinį išskirtinumą rodančiais ženklais.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, studijų prodekanas, Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas Rimantas Stukas džiaugėsi, kad ekologiškų produktų asortimentas Lietuvos rinkoje plečiasi.
„Sveikata yra didžiausia vertybė. Gerai, kad vis daugiau žmonių tai ima suprasti“, – sakė jis.
– Ar galite pasakyti, kad žmonės jau prisijaukino ekologišką produkciją?
– Pagal Lietuvos gyventojų mitybos tyrimus, prieš dešimt metų žmonės pasigesdavo ekologiškų maisto produktų. Jų rinkoje būdavo vos vienas kitas.
Apklausos rodydavo, kad žmonės juos rinktųsi, bet pasirinkimo nebuvo. O dabar jau matome kur kas didesnę pasirinkimo galimybę. Gamintojai suinteresuoti, kad vartotojas gautų ne tik įvairesnį, bet ir kokybiškesnį maistą.
– Kuo ekologiški produktai išsiskiria iš kitų tos pačios grupės produktų?
– Jie pagaminti iš ekologiškų žaliavų, kuriose nėra jokių cheminių medžiagų, sintetinių maisto priedų bei genetiškai modifikuotų organizmų. Ekologiškas produktas – tai natūralus, labai geras, kokybiškas maisto produktas, kurį vartojant į žmogaus organizmą nepatenka nereikalingų medžiagų.
Vadinasi, kalbant apie sveikatą, kuo daugiau žmogus vartos ekologiškų produktų, tuo jo organizmas bus sveikesnis.
Svarbus momentas – jeigu koks nors produktas atsiranda rinkoje, vadinasi, jis jau yra saugus. Neekologiškuose produktuose nereikalingų organizmui medžiagų kiekis neviršija leidžiamos normos, tačiau kur kas geriau, kai jų visai nėra.
– Ar jūs rekomenduotumėte dažniau rinktis ekologiškus nei įprastus maisto produktus?
– Tokios rekomendacijos yra visos valstybės mastu. Mokinių maitinimo organizavimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose bei vaikų socialinės globos įstaigose apraše, kurio naujausia redakcija įsigaliojo 2016 metų sausio 1 dieną, yra išvardyti rekomenduojami produktai.
Tarp jų yra pienas, pieno produktai, rauginto pieno produktai. Taip pat juos rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės gamintojų. Jei ši produktų grupė rekomenduojama, vadinasi, ji yra sveikatai palanki. O aš pridurčiau, kad ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems bei vyresnio amžiaus žmonėms.
– Kai kurie žmonės pieno produktų visiškai atsisako. Ką apie tai manote?
– Tai klaida. Viešojoje erdvėje plinta įvairių mitybos teorijų. Aišku, dalis žmonių netoleruoja pieno dėl laktozę skaldančio fermento sumažėjimo arba jo nebuvimo. Bet didžioji dalis mūsų tokių problemų neturi, tad tos teorijos negali būti taikomos visiems.
Kitas dalykas – dalis žmonių, netoleruojančių saldaus pieno produktų, gali valgyti rūgštaus pieno produktus. Galiausiai, jei žmogaus organizmas sveikas, pieno produktus toleruoja, nėra jiems alergiškas, atsisakyti jų nereikėtų. Juk pieno produktai yra vertingų baltymų, mineralinių medžiagų šaltinis. Juose gausu kalcio, kuris reikalingas tiek augančiam organizmui, tiek suaugusiesiems.
– Kaip siūlytumėte pratinti vaikus prie ekologiškų produktų?
– Labai svarbu ugdyti vaikų supratimą. Norėčiau atkreipti tėvų dėmesį, kad kai jie perka vaikams jogurto, tegul atžalos mato pakuotę, ant kurios yra ekologišką prekę išskiriantis ženklas. Galima mažus vaikus vestis į parduotuvę ir renkantis maistą atkreipti jų dėmesį – štai ekologiškas jogurtas, todėl mes jį perkame. Svarbu, kad vaikai išmoktų rinktis sveikesnius produktus.
– Ekologiški produktai yra brangesni. Kodėl juos verta pirkti?
– Prieš 5 metus atliktas tyrimas parodė, kad didesnė dalis žmonių produktus rinkdavosi pagal kainą, pirkdavo pigesnius. Tačiau, pagal pastarąjį tyrimą, svarbesnis kriterijus žmonėms tapo skonis. O ekologiška produkcija, taip pat vartotojų apklausų duomenimis, yra skanesnė.
Gaminant ekologišką produkciją iš tiesų įdedama daugiau pastangų, daugiau darbo, tad natūraliai išauga kaina. Kainos skirtumas tarp tos pačios grupės ekologiškų ir neekologiškų produktų, galima sakyti, yra sveikatos sąskaita. O sveikata yra didžiausia vertybė. Vis daugiau žmonių tai ima suprasti.
Ne veltui vaikams rekomenduojama ekologiška produkcija, nors ir brangesnė. Idealu būtų, kad vaikai nuolat maitintųsi ekologišku maistu. Žvelgiant plačiai – kuo daugiau ekologiškos produkcijos gaminama, tuo mažiau cheminių medžiagų naudojama ūkiuose, vadinasi, tuo mažiau teršalų patenka į aplinką.
O tai jau pridėtinė vertė ir žmogui, ir aplinkai. Turėtų būti siekiamybė, kad visa produkcija taptų ekologiška. Geriau suvalgyti mažesnę porciją ekologiško, kokybiško, sveikesnio maisto, negu prisivalgyti bet kokio.
Jeigu žmogus valgo maistą, kuriame nėra organizmui nereikalingų medžiagų, galima matyti, kad jo ir oda gražesnė, ir bėrimų mažiau, ir plaukai stipresni, ir žvilgsnis linksmesnis. O kokią įtaką konkrečiai jogurtas turi išvaizdai? Jis padeda palaikyti reikalingą gerųjų bakterijų kiekį, jų gyvybingumą. Jei šis procesas organizme nėra sutrikęs, tai atsispindi ir išoriškai – paakiai nebūna pajuodę, odos spalva gražesnė, senėjimo procesas lėtesnis.
Jogurtas turėtų tapti kasdienės mitybos dalimi.
– Kodėl akcentuojate raugintus pieno produktus?
– Jie padeda palaikyti žarnyne gyvenančių gerųjų bakterijų gyvybingumą. Pastaruoju metu moksliniuose straipsniuose akcentuojama gerųjų bakterijų reikšmė žmogaus sveikatai, netgi siejama su intelekto koeficientu, bendru organizmo bei imuniteto vystymusi. Būtent rauginti pieno produktai sudaro palankią terpę toms bakterijos būti gyvybingoms ir daugintis.
Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems bei vyresnio amžiaus žmonėms reikalingi rauginti pieno produktai, nes vyresniame amžiuje natūraliai sumažėja fermentų aktyvumas, tampa sunkiau virškinti saldų pieną, o rūgštūs pieno produktai virškinimo proceso neapsunkina.
– Kokius pieno produktus renkatės jūs?
– Mano mityboje jogurtas yra atradęs savo vietą. Kadangi dabar tikrai didelis jo pasirinkimas, o pagal rekomendacijas pieno produktai tinka vakare, aš mėgstu jogurtą valgyti vakarienei. Jogurtas tinka ir užkandžiams.
Kartais jį perku jau pagamintą, įvairių vaisių skonio. Bet kartais pats darausi pikantišką patiekalą – į natūralų jogurtą įdedu česnako, tarkuoto agurko ir įberiu juodųjų pipirų. Sukurtas skonis man labai patinka!
Džiugu, kad pikantiškesnio skonio jogurto galima ir nusipirkti, pavyzdžiui, su imbieru. Remdamasis savo patirtimi ir kitiems patariu vakarienę paįvairinti jogurtu. Jis gana švelnus ir nesukelia rėmens graužimo.
