Tačiau ilgą laiką tai buvo tiesiog savito skonio gėrimas. Pagal rašytinius šaltinius, kietasis šokoladas pirmą kartą buvo pagamintas 1635 metais. Būtent belgai pirmieji pagamino kietąjį šokoladą ir gamybos paslapčių išmokė taip pat puikia šokolado kokybe garsėjančius šveicarus.
Dabar belgiško šokolado kokybę garantuoja pelnytai užsitarnautas geriausio pasaulyje šokolado vardas. Nė vienas Belgijos gamintojas neleis, pavyzdžiui, vietoj kakavos sviesto naudoti augalinį aliejų, kaip tai daro gamybą atpiginti norintys kiti gamintojai.
Save gerbiantis Belgijos šokolado gamintojas tokio greičiausiai nė nelaikys šokoladu.
Belgiškas šokoladas, remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, gali būti pagamintas tik Belgijoje. Kaip ir kiti dėl aukštos kokybės ir gurmanų itin vertinamų specifinių savybių išgarsėję produktai, pavyzdžiui, šampanas gaminamas tik Šampanėje, Parmos kumpis – tik Parmos regione. Belgiško šokolado sudėtis įstatymais reglamentuojama nuo 1894 metų.
Nors pirmasis šokoladas Belgijoje pagamintas dar prieš 400 metų – bent jau pirmą kartą tai mini rašytiniai šaltiniai, – šio delikateso gamyba suklestėjo tik XIX a., kai Belgijos karalius Leopoldas II Afrikoje kolonizavo Kongą.
Iš čia įkurtų kakavmedžių plantacijų Belgiją pasiekė dideli kakavos pupelių kiekiai, šokolado gamybos paslaptys ėjo iš šeimos į šeimą, o Europą pasiekė ir dvaruose bei aukštuomenėje išpopuliarėjo šokoladas – juodas, tonizuojantis, burnoje tirpstantis desertas.
Šiuo metu Belgijoje yra apie 2 tūkstančius šokolado parduotuvėlių. Šokoladas gaminamas pagal protėvių sukurtus receptus ir mažose manufaktūrose, ir šokolado gamyklose. Gamintojai itin saugo susikurtą vardą, tad jokių nuolaidų kokybės sąskaita tikėtis neverta.
Kiekvienos šeimos šokolado gamyklėlės savininkas jus patikins, kad tokio šokolado kaip jo daugiau nerasite niekur, ir bus teisus.
Gurmanai žino, kad Briuselis yra ne tik Europos politikos, bet ir šokolado sostinė, o į šią šalį organizuojamos saldumynų gurmanų kelionės, nes geresnio šokolado ir jo gamybos tradicijų nerasite niekur kitur pasaulyje.
Šokolado receptai tobulinami iki šių dienų. Senos tradicijos nereiškia, kad šokolado gamyboje nenaudojamos modernios technologijos. Naudojamos, bet tik tos, kurios natūraliu būdu gali dar labiau pagerinti šokolado skonį.
Šokolado gamybos technologijos – viena priežasčių, padėjusių išsaugoti geriausio šokolado gamintojų vardą. Belgai pirmieji išrado ir sukonstravo mašinas, gebančias labai smulkiai sumalti kakavos pupeles, dėl to belgiškas šokoladas įgavo savitą, švelnią ir lengvai burnoje tirpstančią konsistenciją, papirkusią ne tik Europos aristokratiją.
1912 metais Belgijos šokolado gamintojas Jeanas Neuhausas pirmasis išrado būdą, kaip iš šokolado pagaminti kiautą ir jį pripildyti minkšto įdaro. Taip atsirado legendiniai saldainiai „praline“. Šis išradimas padėjo atrasti dar daugiau šokolado spalvų ir atspalvių, o patys belgai J.Neuhausą laiko geriausiu meistru, pakeitusiu šokolado istoriją.
Beje, lietuviai taip pat gali didžiuotis įnešę savo indėlį į šokolado istoriją – mūsų tautiečiai atrado būdą, kaip šokoladu aplieti varškės sūrelius, o tam reikia tikros meistrystės. Belgišku šokoladu Lietuvoje glaistomi vieninteliai sūreliai „Pasaka“.
Šiuo metu Belgijoje kasmet pagaminama beveik 200 tūkstančių tonų šokolado. Nors patys belgai jį vertina, mėgsta ir yra viena daugiausia šokoladu besimėgaujančių šalių (žmogui per metus vidutiniškai tenka per 8 kilogramus šokolado), tokio kiekio negali įveikti net jie.
Tad didelė dalis šio deserto eksportuojama. Dėl aukštų kokybės reikalavimų šis šokoladas yra brangus. Tačiau tai yra garantija, kad jei perkate desertą su belgišku šokoladu, tai bus tikrai aukštos kokybės gaminys.
