Kiek save pamenu, jų gamyba buvo tarsi stebuklas. Dažnai prašydavau mamos jų iškepti net žinodamas, kad man pačiam reikės prisidėti pie jų gamybos.
Iki rankos nutirpimo suksiu sviestą ir kiaušinius, kol galų gale mama pasakys, kad jau viskas – tešla paruošta!
Tada dar gerą pusvalandį kantriai kilnosiu vaflinės dangtį, ant įkaitusio metalo pilsiu paties gamintą tešlą ir staigiai užvėręs dangti pulsiu sukti ragelį iš ką tik iškepusio gražuolio. O jei pavyks – dar ir kažką „nurašysiu“ kaip nekokybišką gaminį ir sunaikinsiu – pasiųsiu tiesiai į savo skrandį (pvz.: netinkama forma, per mažai/per daug iškepęs ir t.t., tinka bet kas, kad tik dar vieną suvalgyti).
Bet tai vaikystė. Dabar vaflių nebekepu, net vaflinės neturiu.
Tačiau kartais gera jų paragauti, ir jei ne su mama, tai bent su draugų kompanija. Tad vieną sekmadienio popietę mes susitinkame Šiaurės miestelyje – Vaflių namuose.
Mus pasitinka jaukus interjeras, būtent toks, kurį mes labiausiai mėgstame – šviesus, jaukus ir neperkrautas. Ideali vieta pietums su šeima ar vėlyviems sekmadienio pusryčiams su draugų kompanija.
Nors beveik visi staliukai užimti, šioje vietoje to nesijaučia. Viskas sudėliota taip, kad net su didesne žmonių kompanija jautiesi gana privačiai. Kitaip tariant, nesistengta paaukoti atstumų tarp stalų siekiant padaryti kuo daugiau sėdimų vietų.
Valgiaraštyje be vaflių (saldūs, nesaldūs, burbuliniai) galima rasti ir blynų, salotų, vaikams skirtų patiekalų ir desertų.
Išnagrinėjęs pasiūlymus aš apsistoju ties vafliu-mėsainiu su šonine ir karamelizuotais svogūnais (8 EUR).
Kažkas užsisako su lašiša ir marškinėliuose virtu kiaušiniu (7,5 EUR), kažkas vaflį-suvožtinį su šonine, čederiu (6 EUR) ir t.t.
Visi randa tai, ko ieškojo, tad galime ramiai panirti į įvykių aptarimą.
Laikas prabėga nepastebimai, ir ant mūsų stalo pradeda keliauti vafliai.
Aš, žinoma, įžūliai uždraudžiu visiems valgyti, kol nenufotografuoju. Bet tai ne pirmas kartas, tad didelio pasmerkimo nesulaukiu, ir visi šypsodamiesi man padeda.
Deja, tikro įžūlumo aš dar neišsiugdžiau, tad komentuosiu vos dviejų rūšių vaflius ir pradėsiu nuo saviškio – mėsainis? Nemanau.
Nesupraskite manęs neteisingai, tai nereiškia, kad jis buvo neskanus, tiesiog aš tikėjausi kažko kito, bent apvalių vaflių, o gavau tuos pačius keturkampius, kaip ir kiti, tik įdaras skirtingas.
Mano negatyvą greitai pakeičia pozityvus skonis. Šiltas ir minkštas vaflis puikiai sutaria su šonine, sūriu ir salotomis.
Patiko vaflio dominavimas ir jo sugebėjimas išnaudoti kitus priedus savo skoniui pabrėžti bei praturtinti (visgi mes čia vaflių ir keliavome, tad jo dominavimui neprieštarauju).
Kodėl nepaminėjau karamelizuotų svogūnų? Nes jų pasigedau. Jie ten lyg ir buvo, bet tiesiog jų buvo per mažai, kad galėtų prisidėti prie visos skonių harmonijos.
Tikrai su dideliu pasigardžiavimu suvalgau savo porciją, ir atrodo, kad jau esu laimingas, bet...
Žinote tą jausmą, kai supranti, kad iki pilno sotumo trūksta vos vos?
Būtent tada išgirstu dar džiugesnę žinią – žmona man palieka dalį savo desertinio vaflio su riešutų sviestu, aviečių uogiene ir ledais (8 EUR). Ar gali pasisekti labiau?
Deja, bet fotosesijoje jos vaflis nedalyvavo (draugų nebijojau sulaikyti, o žmonos...), tad negaliu parodyti, kaip jis atrodė.
Tačiau turite patikėti – po vaflio su šonine tai buvo tarsi įstabaus koncerto filharmonijoje užbaigimas. Kaip tobulas ir paskutinis G.Rinkevičiaus rankos mostas, kuris lyg ir viską užbaigia, bet kartu įleidžia visas emocijas į tavo vidų, kurios iki pat pabaigos skraidžiojo kažkur aplink ir laukė kvietimo užeiti.
Nežinau, ar tai buvo dėl to, kad aš dievinu riešutų sviestą, ar jo derinys su vafliu bei uogiene ir ledais tikrai buvo toks nepakartojamas, bet mano vidus prisipildė saldaus džiaugsmo.
Esu tikras, kad suvalgęs savo vaflį visos saldžios porcijos nebūčiau įveikęs, tad tie keli kąsneliai buvo idealus variantas.
Mano patarimas – desertui užsisakykite mažesnę porciją ir valgykite ją per pusę (saldžius vaflius galima užsisakyti ir mažesnėmis porcijomis, t.y., vieną vaflį vietoje dviejų).
Gal šie vafliai nėra pigūs ir ne tokie, kokius kepdavome vaikystėje, bet man negaila nė vieno ten palikto cento.
Tai buvo viena geriausių sekmadienio popiečių, kurias pamenu, ir mes čia tikrai dar sugrįšim.
Vertinimas: 9 iš 10
Kaina: dvi vaflių porcijos 16,50 EUR
