Nors alaus kultūros entuziastai šį festivalį vertina nevienareikšmiškai, pripažįstama, kad apskritai su alumi susiję renginiai pastaraisiais metais išgyvena atgimimą.
Gruodžio pradžioje vyksiantis Vilniaus alaus festivalis (VAF) taip pat sieks įrodyti, kad Lietuva, kaip ir kitos gilias aludarystės tradicijas turinčios šalys, gali surengti kokybišką renginį, pretenduojantį tapti tradicija. Jo organizatoriai žada, kad šiame festivalyje didžiausias dėmesys bus skiriamas ne išgerto alaus kiekiui, o skonių įvairovei – bus pristatoma net 200 skirtingų alaus rūšių.
Nuo kelių šimtų iki kelių milijonų dalyvių
Alaus someljė ir vienas iš VAF organizatorių Vidmantas Čičelis sakė, kad bėgant metams keitėsi žmonių požiūris į alaus festivalius ir, žinoma, kito patys festivaliai.
„Dabar jau sunku pasakyti, kur įvyko pirmasis alaus festivalis, tačiau šiuo metu pasaulyje žinomiausias yra „Oktoberfest“. Vokietijoje jis vyksta jau daugiau nei 200 metų ir kasmet sutraukia maždaug 6 milijonus dalyvių iš viso pasaulio. Arčiausiai mūsų vyksiantys alaus festivaliai yra Talino craft alaus savaitgalis ir Varšuvos alaus festivalis. Tokie renginiai taip pat yra labai populiarūs Didžiojoje Britanijoje – ten šiltuoju metų laiku nerastumėme nei vieno laisvo savaitgalio be kokio nors, kad ir pačio mažiausio, alaus festivalio“, – pasakojo V.Čičelis.
Anot VAF organizatoriaus, alaus festivalių formatai būna gan įvairūs.
„Vienuose galima gauti tik vienos rūšies alaus ir tik litriniuose bokaluose – tuo pasižymi jau minėtas „Oktoberfest“. Kituose dalyviai moka už pasirinktą alų ir jo kiekį, o trečiuose – mokama tik už bilietą, į kurį jau įskaičiuota ir degustacijos kaina. „Vilniaus alaus festivalyje“ apsilankę dalyviai taip pat turės galimybę už bilieto kainą degustuoti įvairių aludarių pristatomą asortimentą iš specialiai festivaliui pagamintos degustacinės VAF taurės“, – atskleidė V.Čičelis.
Bokalus keičia taurės, kaimišką virtuvę – modernus ir šiuolaikiškas maistas
V.Čičelis įsitikinęs, kad pagrindinis šiuolaikinių alaus festivalių pokytis – siūlomo alaus skonis ir jo kiekiai.
„Anksčiau festivaliuose būdavo pateikiamos kelios ar keliolika alaus rūšių, o dabar jos skaičiuojamos šimtais. Vien mūsų organizuojamame festivalyje bus pateikta daugiau kaip 200 skirtingo alaus rūšių. Taip pat pastebiu, kad festivaliuose bokalus pakeitė taurės bei mažėja pilamo alaus kiekis – žmonės nori ragauti, o ne prisigerti“, – pasakojo VAF organizatorius.
V.Čičelio teigimu, alaus festivalių paskirtis įvairiose šalyse yra labai skirtinga: vieni yra orientuoti į alaus kultūros pažinimą, o kiti skirti vien linksmybėms: „Pavyzdžiui, „Oktoberfest“ yra daugiau pramoginio pobūdžio festivalis. Tuo metu man mieliausi yra tie, kurie skirti alaus bei jo skonio pažinimui. Esu įsitikinęs – svarbu parodyti geriausias alaus savybes ir papasakoti apie jį kuo daugiau, kad žmonių požiūris ir suvokimas vis keistųsi, nes alus turi būti ragaujamas, o ne geriamas“, – sakė jis.
Alaus festivalių erdvės – tarsi atskiri miesteliai
Vyriausiasis „Kalnapilio“ daryklos aludaris ir vienas iš VAF organizatorių Ričardas Barakūnas sakė, kad alaus festivaliai ne visada atlieka pramoginę funkciją, kartais tai – sudėtingas ir atsakingas darbas, ypač, kai tenka juose teisėjauti.
„Man teko lankytis ne viename alaus festivalyje. Didžiausi jų buvo „The Great British Beer Festival“ ir Japonijoje vykstantis „The Great Japan Beer Festival“. Šių ir kitų festivalių metų vyksta įvairūs konkursai, o teisėjavimas juose – sunkus ir atsakingas darbas. Teisėjas per 7–8 valandas išragauja daugiau nei 50 skirtingo alaus rūšių, vertina alaus spalvą, aromatą ir skonį. Taip pat jo užduotis yra patikrinti, ar alus neturi jokių pašalinių kvapų ar skonių. Tik tuomet alus yra vertinamas balais, kurie nulemia prizines vietas ir, žinoma, pasaulinę jo reputaciją“, – pasakojo R.Barakūnas.
Pasak jo, didžiausią įspūdį palieka ne tie festivaliai, kurie stebina lankytojų gausa, bet tie, kuriuose galima sutikti pačius aludarius, su jais pasikalbėti bei pasidalinti įspūdžiais. R.Barakūnas pastebėjo, kad dauguma jų dažniausiai primena atskirus miestelius, kuriuose verda skirtingas gyvenimas.
„Žinoma, pats populiariausias ir žinomiausias alaus festivalis išlieka „Oktoberfest“, tačiau pasaulyje taip pat gerai žinomi tokie festivaliai kaip „The Belgian Beer Weekend“, „The Great American Beer Festival“, „New Zealand Beer Festival“, „Great World Beer Festival“ – sunku ir suskaičiuoti visus. Tiesa, daugiausia alaus festivalių vyksta JAV, nes jie turi be galo daug skirtingų craft bravorų. Alaus festivalių gausa taip pat pasižymi Jungtinė Karalystė ir Belgija“, – pasakojo R.Barakūnas.
Lietuvos alaus kultūra nestovi vietoje
Kokybiškų alaus festivalių tradicija palengva įsitvirtina ir Lietuvoje. Šiais metais jau buvo suorganizuoti keli alaus festivaliai, kurie, pasak V.Čičelio, labai skyrėsi vienas nuo kito.
„Šiais metais vyko „Craft Beer Day“ festivalis Kaune, aludarių ir gastronomijos festivalis „Bumbulinės“ Pakruojo dvare. Vienuose pramogas sudaro vien alaus degustacijos, kituose galima rasti maisto ir alaus derinių, o trečiuose didžiausias dėmesys skiriamas muzikai. Mes stengėmės sujungti viską, kas siejasi su šiuolaikiškumu ir ateitimi, todėl „Vilniaus alaus festivalyje“ bus gausybė skirtingo maisto, muzikos grupių ir net tatuiruočių salonas“, – žadėjo V.Čičelis.
„VAF – tai didžiausias Lietuvoje nepriklausomas craft alaus festivalis, subursiantis aludarius, alaus mylėtojus ir entuziastus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su craft alaus kultūra. Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, festivalyje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais.
Renginys, kurį organizuoja alaus someljė V.Čičelis ir vyriausiasis „Kalnapilio“ daryklos aludaris R.Barakūnas, vyks gruodžio 1 – 2 dienomis menų fabrike „Loftas“.
