Kad lietuviai nuo seno mėgsta saldumą ir vertina iš natūralių žaliavų pagamintus produktus, gali paliudyti ir istorikai, ir ilgametes tradicijas puoselėjantys Lietuvos vyndariai.
Midų pakeitė vynu, tačiau saldumo neatsisakė
Saldaus skonio gėrimai Lietuvoje vertinami ne vieną šimtmetį. Per kunigaikščių ir didikų šventes Viduramžiais liedavosi midus – iš medaus pagamintas alkoholinis gėrimas, kurio stiprumas siekė 4-5 procentus alkoholio.
Kunigaikščio dvarui midų gaminantys ir tiekiantys midininkai būdavo labai vertinami, o savo žinias perduodavo iš kartos į kartą. Norėdami suteikti gėrimui ryškesnį skonį, midaus gamybos meistrai į receptus įtraukdavo aromatinių žolelių, vietinių uogų ir vaisių.
Vis dėlto daugėjant ryšių su kitomis Europos valstybėmis, plečiantis prekybai ir diplomatijai, į Lietuvą viena po kitos keliavo įvairios naujovės – taip midų pakeitė vynas.
Lietuvos valdovams vyną pirkliai atgabendavo iš Vengrijos, Vokietijos, Italijos ar net Graikijos.
Prie vyno taurės ieškodavo cukraus
Maisto ir valgymo kultūrą Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje tyrinėjantis profesorius, daktaras Rimvydas Laužikas pastebi, kad į užsienietiško vyno taures Lietuvos didikams kai kada būdavo įdedama cukraus ir išmaišoma, kad gėrimas taptų saldesnis. Be to, Vakarų šalių pasiuntiniai yra pastebėję ir aprašę, kad Vilniuje įprasta geriant vyną užsikąsti gabalėliu cukraus.
„XV-XVI amžiais, kai Lietuvoje plito vynai, populiaresni buvo saldesni gėrimai. Priežastis gali būti gana paprasta: lietuviai (valdovas, diduomenė) buvo įpratę prie saldesnio gėrimo – midaus, tad tokie vynai, kuriuos mes vadiname šiais laikais sausais – jiems buvo akivaizdžiai per rūgštūs“, – pažymi istorikas.
Pirkliai atsižvelgdavo į vyno vartojimo tendencijas, todėl importuodavo saldesnį vyną – prieš 500 metų į Lietuvą keliaudavo statinės su tuomet populiarios malvazijos, tokajaus ir kitų rūšių vynais.
Didžiųjų kunigaikščių dvaruose atsirado vynininkai, puikiai išmanantys šio gėrimo kultūrą ir dvaro šeimininkų skonį. Vynas buvo prabangos prekė – jį gerti galėjo tik valdovai ir turtingi diduomenės nariai. Kuo ilgesnį kelią nuo gamintojo iki vartotojo vynas nukeliaudavo, tuo didesnė būdavo jo kaina.
Saldūs lietuviški vaisiai
Nors vyno gamybos procesas ir technologija nebuvo didelė paslaptis, šio gėrimo gamyba Lietuvoje išplito gerokai vėliau, negu vynas atsirado ant kunigaikščių vaišių stalo.
Anot prof. dr. R. Laužiko, vaisių vynas Lietuvoje atsirado ne anksčiau kaip XIX amžiuje. Gėrimas būdavo gaminamas iš vietinių obuolių, miško uogų.
Tikrąjį lietuviškos vyndarystės potencialą atskleidė Balio Karazijos veikla. Anykščiuose iš natūralių vietinių žaliavų vyno gamybą pradėjęs B. Karazija tapo gyva vietos legenda. Vyndarys nuo pradžios iki pabaigos prižiūrėjo visą gamybos procesą, rūpinosi, kad gamyklą pasiektų šviežios, puikios kokybės vyšnios, braškės, mėlynės, obuoliai ir juodieji serbentai.
Partnerystė su B. Karazija augino gėrybių augintojų ir rinkėjų pajamas, o anykštėnai didžiavosi dirbdami modernioje gamykloje, kuri buvo „lietuviškosios Burgundijos“ šerdis.
Tad ir dabar gamindami vyną „Anykščių vyno“ meistrai vadovaujasi tais pačiais principais, kaip ir legendinis B. Karazija, įtvirtinęs lietuviško vyno skonio standartus.
Lietuviams– lietuviškas vynas
Ne veltui Anykščiuose pagamintas pusiau saldus, natūralus juodųjų serbentų vynas „Voruta“ buvo pats perkamiausias raudonasis vynas Lietuvoje 2016 metais. Šis „Vorutos“ šeimos vynas yra pripažintas Lietuvos tautiniu paveldu.
Pagal klasikinę vynų gamybos technologiją gaminamas gėrimas išsiskiria rubino spalva ir ryškiu juodųjų serbentų aromatu – šias savybės labai vertino ir lietuviško vyno tėvu vadinamas B. Karazija, natūralų juodųjų serbentų vyną pradėjęs gaminti praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje.
Vyno žinovų teigimu, pusiau saldus „Voruta“ tinka prie žvėrienos patiekalų – taip, kaip buvo derinamas ir kunigaikščių laikais. Dėl skonio saldumo ir natūralus uogų aromato „Voruta“ įsilieja į autentišką lietuviško maisto kultūrą, kurioje atskleidžia tai, ką lietuviai vertina labiausiai.
„Anykščių vyno“ gamybos technologai sutaria, kad „Vorutos“ žinomumas ir sėkmė brėžia labai aiškią kryptį bei įkvepia naujiems sumanymams – šiemet buvo atgaivintas tarptautinių laimėjimų B. Karazijos laikais pelnęs natūralus braškių vynas „Voruta“.
Gaminamų gėrimų krepšelis įrodo, kad Anykščių vyndariai yra puikiai perpratę pasaulines vyno gamybos technologijas, o tęsdami paveldo tradicijas atsižvelgia į tai, koks skonis Lietuvoje yra vertinamas.
