Atrodytų, neįmanoma padaryti patiekalų, be pagrindinių jų sudedamųjų dalių, bet Irena Žentalytė, vienintelio Lietuvoje žaliavalgių restoranėlio „Vegan RawHouse“ šefė, griauna visas išankstines nuostatas. Savo patiekalais ji įrodo, kad nieko nėra neįmanomo.
I.Žentalytė gamina patiekalus be jokių gyvūninės kilmės produktų (atsisakė net ir medaus, kadangi jį renka bitės). O svarbiausia – neruošia maisto aukštesnėje nei 42 laipsniai temperatūroje, kad termiškai apdorojant produktus nebūtų sunaikinti kai kurie vitaminai ir augaliniai fermentai.
Žaliavalgišką maistą galima valgyti šiltuoju metu, bet paspaudus šaltukui norisi ko nors šildančio. Tačiau I.Žentalytė įsitikinusi, kad toks maistas gali būti valgomas ir žiemą. Juk organizmą šildančių savybių maistas gali įgyti ne tik jį pašildžius, bet ir parinkus tinkamus produktus bei prieskonius.
Tad ką gi žaliavalgiai valgo žiemą? Tai buvo galima sužinoti sostinėje esančio „Vegan RawHouse“ restorano naujojo sezono meniu pristatyme.
Vienas iš greičiausiai nuo stalo išgaravusių patiekalų buvo traškučiai iš baklažanų ir burokėlių, patiekti su meksikietišku gvakamolės padažu.
„Kadangi baklažanai ir burokėliai yra mažai kalorijų turintis maistas, pateikiau juos su augaliniais riebalais – avokadais, sumaišytais su aitriąja paprika“, – paaiškino I.Žentalytė.
Dar vienas šio sezono meniu patiekalas – saldžių žirnelių sriuba su agurkais ir citrinomis, papuošta žirnelių daigais ir pabarstyta Kajeno paprikomis.
Norintiems ko nors sotesnio, I.Žentalytė paruošė mišrainę, kuri, anot šefės, ypač tinka norintiems pereiti į veganizmą, nes patiekale nėra kiaušinių, bet yra jų skonio.
Mišrainė buvo pagaminta vos iš dviejų daržovių – saliero ir svogūnų laiškų bei pagardinta veganišku majonezu iš fermentuotų migdolų, bertoletijų, česnako, ciberžolės ir citrinų sulčių. O kiaušinių skonį suteikė juodoji jūros druska.
Vienas įdomesnių patiekalų buvo sušiai, pagaminti, kaip minėta, be ryžių ir žuvies.
Ryžius atstojo sutarkuotas baltasis ridikas. Taip pat sušiams gaminti naudotos saulėgrąžos, marinuotos morkos, agurkas, pomidoras, salieras, mėlynosios liucernos daigai ir marinuoti svogūnėliai. Visa tai, kaip ir priklauso, buvo susukta į dumblių lakštus.
Skonis nebuvo panašus į tikrų sušių, tačiau išvaizda labai juos priminė.
Beje, žaliavalgiškus sušius I.Žentalytė patiekė ne su vasabiu, bet su padažu iš lietuviškų krienų ir saulėgrąžų grietinės, kurį juokais praminė „krienabiu“.
Dar vienas patiekalas – šildanti, bet ne šilta trinta žieminė vaisių sriuba, kurios pagrindinės sudedamosios dalys – kriaušės, bananas, žalioji citrina, atrodytų, labiau tiktų desertui, nei sriubai. Bet skonis gana maloniai nustebino. Sriuba išties šildė ir nebuvo saldi.
Smaližiams šį I.Žentalytė pasiūlė sveikesnių desertų: morkų, linų sėmenų ir datulių rutuliukų bei migdolinių sausainių, kurį skonis priminė kalėdinius meduolius.
Vakaro vinimi tapo gaivus, nekeptas, pagamintas be miltų ir be cukraus sveikuoliškas tortas „Moka“. Pasirodo, kai kurie klientai į šį restoraną eina specialiai dėl jo.
Taigi, ar žaliavalgių maistas gali šildyti? Kai kurie patiekalai – taip.
Jeigu norite tuo įsitikinti patys, galite pabandyti pasigaminti trintos žieminės vaisių sriubos pagal I.Žentalytės pateiktą receptą.
Trinta žieminė vaisių sriuba
Sudedamosios dalys:
keletas vynuogių,
1 žalioji citrina,
2 didelės arba 3 mažos kriaušės,
bananas,
imbiero šaknis,
žiupsnelis druskos,
šiek tiek mėtų pagardinimui.
Gaminimo eiga:
Sutrinkite kriaušes ir bananą trintuve.
Įspauskite žaliosios citrinos sultis, įtarkuokite imbiero ir įberkite mažą žiupsnelį druskos.
Viską dar kartą sumalkite ir įpilkite į lėkštę.
Supjaustykite ketvirčiais vynuoges ir įberkite į sriubą.
Pagardinkite patiekalą mėtomis.
Jeigu sriuba bus per tiršta, galite įpilti pusę stiklinės vandens.
Skanaus!
