Taip – šį kartą apsilankėme būtent šiame Lietuvos mieste.
Atlikus trumpą analizę, kurios metu buvo vertinami feisbuko ir „Google“ reitingai, foto ir lankytojų atsiliepimai bei atmetus jau lankytas vietas, išsirinkome restoranėlį „Perino“.
Būsiu atviras – išvykos į Anykščių kraštą tikrai labai laukiau, nes galutinis tikslas buvo ramus poilsis prie ežero, bet dėl maisto turėjau didelių abejonių.
Pastarąjį kartą dvi ten aplankytos vietos mums nepaliko didelio įspūdžio. Gerai, gal ne abejonės mane buvo apnikusios. Tiesiog nesitikėjau nieko gero, o kai nenori nusivilti – neturėti jokių lūkesčių būna geriausias sprendimas.
Prieš vykdami į „Perino“ aplankėme Lajų taką, pavaikščiojome medžių viršūnėmis ir kartu su jomis palydėjome krintančius lapus į žiemos rankas – nuostabus vaizdas ir dar geresnis jausmas, kuris padėjo „perjungti“ smegenis į nedidelių atostogų režimą.
Tad pravėrę restoranėlio duris mes jau buvome tinkamai nusiteikę, tai yra – kaip bus, taip gerai, gi mums atostogos.
Pirmas vaizdas – jauku. Interjeras tinka ir patinka, tad susirandame staliuką, prie kurio sėdint atsiveria vaizdas į daugiabučius, šaligatvį, gatvę ir patogiai įsitaisome.
Nepagalvokite, kad šaipausi iš vaizdo pro langą – mes patys norėjome jausti Anykščių gyvenimo ritmą.
Gauname meniu. Jis gana paprastas ir neperkrautas. Tik pasigendu jautienos patiekalų.
Po greitos peržiūros užsisakome brusketų su Parmos kumpiu ir bri sūriu (3 EUR), aitriųjų paprikų toškinio (chilli con carne)(2,80 EUR), itališkų virtinukų (gnocchi) su pesto padažu ir mocarelos sūriu (4,60 EUR) bei lašišą su bri sūriu (8,20 EUR).
Pirmasis atkeliauja mano užsakytas aitriųjų paprikų troškinys (ar jis turėjo būti patiektas pirmasis?).
Ir čia man padeda tai, kad esu iš anksto nusiteikęs nieko nesitikėti. Todėl manęs nenustebina silpnokas sriubos skonis, kuriam labai trūksta aštrumo – aš jo beveik nejaučiau. Bet labiausiai mane trikdo jausmas, kad troškinyje vietoje jautienos naudotas kiaulienos faršas. Tikrai? Man nepasirodė?
Na, ne blogiausias aitriųjų paprikų troškinio variantas, kokį teko valgyti, jis lenkia tinklinių įstaigų troškinius, bet nerekomenduoju.
Atnešamos brusketos. Vos atsikandus mano akys nušvinta. Toks keistas lengvumo ir gaivumo jausmas, kuris užpildomas stipriu bri sūrio, pomidoro ir Parmos kumpio skonių deriniu. Ar patiko? Tikrai taip!
Mūsų neutralumo ir minimalių lūkesčių strategija pradeda dar labiau bliūkšti, kai pamatome pagrindinius patiekalus.
Pradedu ragauti lašišą.
Šviežių bulvių skiltelės, cukinijų, salotų ir lašišos bei bri sūrio derinys labai atitinka tos dienos nuotaiką – neperkrauta ir švelnu. Lašišos buvo gana daug, ji tinkamai derėjo su sūriu. Gal man norėjosi, kad ji būtų šiek tiek sūresnė, bet ne visiems tai gali užkliūti.
Tačiau geriausias dalykas manęs dar tik laukė.
Dar rinkdamasis maistą norėjau užsisakyti lašišą, bet ją pasirinko žmona, tad man teko ieškoti alternatyvų.
Kadangi nebuvo galimybių pasirinkti jokio jautienos patiekalo, kažkodėl instinktyviai apsistojau ties bulviniais virtinukais (gnocchi). Labai retai valgau restoranuose, nes jie man vis neįtinka.
Pirmiausiai mane nudžiugina šviežias, plėšytas mocarelos sūris. Tada šviežiai ruoštas pesto padažas ir galų gale patys virtinukai.
Viskas buvo nepriekaištingai skanu ir tobula. Tiesiog mėgavausi kiekvienu kąsniu ir kartojau žmonai, kad pagaliau AŠ pasirinkau skaniausią patiekalą.
Nežinau, kaip jums apibūdinti šio patiekalo skonį, bet pabandykite įsivaizduoti savo skaniausią vaikystės patiekalą ir emocijas, kurias patirtumėte, jei vėl galėtumėte juo mėgautis tuo nerūpestingu laikotarpiu.
Tad kiekvienas toks atradimas vertas atskiro gero žodžio.
Nežinau, ar tokiam virtinukų sudievinimui galėjo turėti įtakos Lajų tako sukurta nuotaika, ar tai, kad pagaliau matėme saulę (Vilniuje tądien jos nebuvo), o gal tiesiog pradėjau svajoti apie ežero ramumą ir poilsį gamtoje. Bet šiems virtinukams skiriamas aukščiausias vertinimas.
Taip, restoranėliui yra dar dar ką taisyti (tai kaip ten su tuo neaštriu aitriųjų paprikų troškiniu?), bet kitą kartą tikrai žinosiu, kur pavalgyti Anykščiuose.
Vertinimas: 8,5 iš 10 („dėkokite“ sriubai).
Kaina: 21,10 už pietus dviems su 1 taure vyno.
