Nors mūsų šalyje dar tik formuojasi natūralaus sidro gamybos tradicijos, vaisių – obuolių ir kriaušių užauginama užtektinai, kad sidro gamintume daugiau ir pažintume tikrą jo skonį.
Kur slypi sidro gamybos šaknys? Kaip gaminamas „obuolių karaliumi“ tituluojamas gėrimas ir koks sidras gaminamas Lietuvoje?
Sidro gamybos paslapčių „valdovai“ anglai
Anglai su prancūzais galėtų ginčytis iki pajuodavimo, kuri šalis – Prancūzija ar Didžioji Britanija – galėtų vadintis sidro tėvyne. Svariausių įrodymų apie sidro kilmę turi... ispanai, kur Galijoje dar dvylikto amžiaus rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad anuomet Ispanijos Galijos regione sidro vartota daugiau nei plačiai Europoje gaminto vyno. Manoma, kad iš ten ir kilo gėrimo gamybos tradicijos, vėliau perimtos anglų.
Šiandien Didžioji Britanija tikrai gali pasigirti gaminanti didžiausią sidro kiekį* ir auginanti daugybę specialių obuolių rūšių, skirtų sidro gamybai. Vijokliniai 'Slack-ma-Girdle', 'Krimsono karaliai', 'Kingstono juodieji', 'Rudanosiai' – šios obuolių rūšys per daugybę metų subrandino būtent sidro gamybai tinkamą skonį – cukringumą, sultingumą ir pakankamą taninų kiekį.
Dar viena obuolių savybė pagal kurią britiško sidro meistrai renkasi obuolių rūšį – sulčių skaidrumas arba kitaip tariant, kiek „miltingi“ yra obuoliai. Nedaug tėra sidro rūšių, kur gėrimas būtų drumstas. Anglai sidrą gamina tik iš obuolių: rudenį surenka derlių, spaudžia sultis, kurioms sąveikaujant su mielėmis ir vėliau bręstant, po truputį gimsta sidras.
Sidro gamyba labai primena vyno, o laukti subrendusio sidro tenka tiek pat kiek ir vyno – šių metų derlius bus atkimštas tik kitąmet.
Rafinuotos prancūzų sidro gamybos tradicijos
Prancūzijoje sidras įprastai gaminamas tik dviejuose regionuose – Bretanijoje ir Normandijoje ir ten pagamintas sidras turi specialų žymėjimą. Istoriškai susiklostė, kad šiuose regionuose beveik negaminama vyno, tačiau klesti sidro, obuolių brendžio, kalvadoso, kuris taip pat gaminamas iš sidro, gamybos tradicijos.
Negana to, kad čia gaminamas obuolių, bet kartu populiarus ir kriaušių sidras, kurio britai, riesdami nosį, šiuo gėrimo pavadinimu nevadintų. Nuo anglų gaminamo sidro prancūziškas skiriasi dar ir tuo, kad yra lengvesnis – alkoholio šiame gėrime nuo 3 iki 4,5 proc., tuo tarpu angliški sidrai gali būti ir iki 12 laipsnių stiprumo.
Prancūziškas sidras skirstomas pagal skonį į saldų, pusiau saldų ir sausą. Jei Jungtinėje Karalystėje, kur klesti barų kultūra, sidras geriamas vienas kaip alternatyva alui, Prancūzijoje sidras yra dažnas maisto gamybos „palydovas“ – ne tik patiekiamas greta patiekalų, bet ir naudojamas pačių patiekalų ruošime. Iš sidro gaminami marinatai paukštienai, žuvims, sidras naudojamas desertų gamyboje, o „Moules a la Creme“ – midijos grietinėlės padaže, kurios dažnai ruošiamos su sidru, yra kone nacionalinis prancūzų pasididžiavimas.
Lietuviškas sidras žengia pirmuosius žingsnius
Lietuvišku sidru ilgą laiką besivadinę gėrimai pamažu užleidžią vietą naujiems kraftiniams sidrams. Kitaip tariant, natūraliems sidrams, kurių gamyba grįsta tokiais pat principais kaip Anglijoje ar Prancūzijoje – gerbiant žaliavas, iš kurių gaminamas gėrimas, leidžiant jam iš lėto natūraliai subręsti, nepridedant cukraus ir kvapiklių.
Baruose pasirodęs natūralus sidras „Tinginio pantis“, gaminamas „Anykščių vyno“ daryklos, šią vasarą „išlaikė pirmą egzaminą“ − pasitikrinęs, ar lietuviai pasiruošę tikro sidro skoniui, rudenį lietuviškas sidras „Tinginio pantis“ žengė ir į parduotuvių lentynas.
Jose įsitaisė nedideli buteliukai su natūraliu, 4,5 laipsnių stiprumo gėrimu iš obuolių ar kriaušių. „Anykščių vyno“ daryklos meistrai pasakojo, kad mintis imtis sidro gamybos buvo brandinama seniai. Juolab, kad darykloje gaminami sidrui giminingi produktai – natūralūs vynai „Voruta“ bei sultys.
Gaminti sidrą, atrodė, tiesiog lemta. Nuo pat vyno dirbtuvių įkūrimo gamykla turi aiškią liniją – čia gimsta natūralūs vaisių ir uogų gėrimai. Iš pradžių Anglijoje ilgai tyrinėję ir gilinęsi į gamybos niuansus,
„Anykščių vyno“ meistrai grįžę į Lietuvą neskubėdami eksperimentavo, rinkosi tinkamas obuolių ir kriaušių rūšis. „Pirmieji sidro bandymai buvo itin vykę, todėl pernai nuskintų vaisių derlių jau šį pavasarį buvome pasiruošę pasiūlyti restoranams ir barams. Mūsų sidras „Tinginio pantis“ gaminamas nenaudojant pridėtinio cukraus, dažiklių, aromatų, lėtai brandinamas žemoje temperatūroje, tad jo skonis išskirtinai natūralus. Ir nors Lietuvoje sidro gamybos tradicijos dar tik formuojasi, turime potencialo tapti antra Anglija ar Prancūzija – mūsų soduose gausu įvairių obuolių ir kriaušių rūšių, o vartotojų skonis nei kiek ne prastesnis nei reiklių anglų ar prancūzų“, – sakė gamybos vadovas Justinas Kanopa.
Neatsitiktinai ir sidras pavadintas „Tinginio pančiu“, o ant jo pakuotės, įvertintos Estijos pakuočių dizaino apdovanojimuose, puikuojasi katino atvaizdas – gėrimo gamyba užtrunka, bet kam skubinti gerus dalykus?
*Nacionalinės sidro gamintojų asociacijos Didžiojoje Britanijoje duomenimis
