Jų greito maisto restoranas „Kebab Republic“, esantis Kauno prekybos miestelyje „Urmas“, per trumpą laiką įgavo tokį pagreitį, apie kokį veiklos pradžioje net nebuvo svajota.
„Per dvejus darbo metus nė vienas pas mus užsukęs klientas neišėjo neužsisakęs maisto. Kauniečius papirko Farido gebėjimas lepinti absoliučiai skirtingų skonių žmones“, – jos manymu, pagrindinę sėkmingo verslo paslaptį atskleidė Jolita.
Ir išties, apsisukus išeiti iš šio restoranėlio įrengto stilizuoto senovinio traukinio vagonėlyje, sunku.
Užėjusius vidun jau iš tolo sveikina plati maistą gaminančio Farido šypsena, o jo žmona Jolita bendrauja su klientais, papasakoja apie patiekalus, pataria, ką pasirinkti ir priima užsakymus.
Sutuoktiniai, atsižvelgdami į klientų pasirinkimus ir pastabas, ilgai ir kruopščiai tobulino meniu, kol pasiekė, kad indiškam artimas bengališkas maistas tiktų daugelio lietuvių skoniui.
O kad jis lietuviams ne tik patinka, bet ir yra tikrai kokybiškas, rodo nuolat augantis lankytojų skaičius.
Beje, nepaisant to, kad sutuoktiniai patys kiekvieną dieną dirba savo restorane, jie dar randa laiko ir savanorystei Moterų krizinio nėštumo centre.
– Kaip reagavo artimieji, draugai, kai sužinojo, kad ėmėtės nuosavo verslo? Juk dažnai Lietuvoje formuojma nuomonė, jog smulkūs verslai retai būna pelningi? - paklausėme Jolitos.
– Abu su vyru esame labai stiprios asmenybės ir tvirtai žinome, ko norime. Tai atsispindi ir mūsų gyvenimo būde.
Iš pradžių dėl šio labai mažo verslo daug paaukojome – ir laiką su draugais bei artimaisiais, kitus mėgstamus užsiėmimus. Tai buvo reikalinga tam, kad verslas įgautų pagreitį. Dabar jau galime lengviau atsikvėpti.
– Ar kurdami verslą susidūrėte su kokiais nors sunkumais?
– Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra labai labai daug nemokamos informacijos, kaip save realizuoti, steigti verslą bei jį plėtoti. Čia nemažai sėkmingų žmonių, kurie užaugo kaip asmenybės sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ir dabar dalinasi savo patirtimi nemokamai, taip įkvėpdami kitus žmones dirbti sau.
Pradžia buvo lyg ėjimas užminuotu lauku. Taip vadiname laikotarpį, kai turėjome iš anksto apgalvoti kiekvieną žingsnį, kad neliktume kitiems už nugaros.
Reikėjo abiems apsišarvuoti kantrybe ir kasdien galvoti, ką šiandien galime padaryti geriau. Kartais netgi atrodydavo, kad darome kažką, ko niekada nepanaudosime.
Dabartiniame gyvenimo etape galiu užtikrintai paneigti tokias abejones. Viskas, ką kažkada veikėme, dirbome, išmokome, stebėdami kitus verslus ir žmones, panaudojome kurdami savo verslą. Tiesiog tikime tuo, jog kad ir ką bedarytum, būtina siekti tapti geriausiu.
– Kodėl nusprendėte įsikurti būtent Kaune?
– Kaunas – mano gimtasis mylimas miestas. Faridui taip pat artimesnis Kaunas nei Vilnius ar kiti miestai. Kaune labai patogus susisiekimas su visomis miesto dalimis. Kai galvojame apie ateities investicijas, saugumo plėtoti verslą suteikia greitas miesto augimas bei atsinaujinimas.
Daug metų jaučiau nuoskaudą dėl tokio unikalaus, bet apleisto miesto. Dabar norime gyventi tik čia ir į ateitį žvelgiame su perspektyva.
Prekybos miestelis „Urmas“ taip pat sparčiai modernėja. Mažam verslui tai itin svarbu. Renkantis vietą verslui daug nulėmė bendravimas su personalu. Mūsų idėja patikėjo, šiltai mus priėmė, paskatino veikti.
Šiuo metu „Urme“ atsiranda vis daugiau skirtingų šalių virtuvių. Tai labai puiki praktika, nes kauniečiai gauna galimybę pajusti kitų šalių kultūrą. Gera būti kitokiam, bet savam.
– Papasakokite, kuo išskirtinis jūsų maistas? Ar tokio būtų galima paragauti irIndijoje, Bangladeše, ar jis labiau pritaikytas lietuvių skoniui?
– Pirmiausia tai absoliučiai autentiškas bengališkas–indiškas maistas. Jei matėte filmą „Šimto žingsnių kelionė“, suprasite, kad prieskonių mišiniai, talentai bei stiprybė visa tai realizuoti gimsta šeimoje. Tai yra didžiausia kiekvieno šefo paslaptis, nes ji perduodama iš kartos į kartą.
Farido didžiausia maisto gaminimo mokytoja – mama. Jūs net neįsivaizduojate, kaip skaniai ji gamina!
Pradžioje labiau akcentavome indišką pavadinimą, nes žmonės daugiau pažįsta Indiją. Faridas yra bengalas, tad mūsų gaminamą maistą galime drąsiai vadinti bengališku.
Mano vyras nuostabiai sugeba pajusti, ką mėgsta kiekvienas žmogus, tad kultūriniai skirtumai tarytum išnyksta.
Jei pageidausite paragauti beprotiškai aštraus maisto, tokio, kokį valgo azijiečiai, jis pagamins, o jei norite mažiau aštraus – irgi, o jei esate pradedantysis gurmanas, norintis susipažinti su lengvu, gomurį šildančiu indišku aštrumu, – tik paprašykite! Maistą, žinome, kuriame pagal lietuvių poreikius ir pomėgius.
– Kas jūsų pagrindiniai klientai? Kokių atsiliepimų ir pasiūlymų iš jų sulaukiate?
– Mūsų gaminamą maistą pamėgo visa šeima: nuo vaikų iki senelių. Kadangi dirbame dėl kokybės, o ne kiekybės, sulaukiame gražių atsiliepimų ir palaikymo. Dėl šios priežasties jau galvojame apie meniu papildymą naujais patiekalais.
– Abu su vyru esate iš labai skirtingų kultūrų. Ar tai negąsdino?
– Ne, nes mane sužavėjo Farido darbštumas, šeimos vertybės, atsakomybės jausmas. Na, ir meilė per skrandį ateina ne tik vyrams. Jis tikrai puikiai gamina ir mane tai žavi.
Aš išranki maistui ir žmonėms – jau 19 metų pati esu vegetarė. Labai vertinu kokybišką maistą.
Faridas yra tas žmogus, kuris apjungia sąvokas skanu ir sveika. Jis gali visą dieną būti nevalgęs, tačiu be jokių užkandžiavimų po sunkios darbo dienos pagamina kokybiško naminio maisto. Norėčiau ir aš tai sugebėti.
– Daug dirbate, ar lieka laiko kitiems maloniems ir prasmingiems dalykams?
– Viena iš džiaugsmingiausių naujienų yra ta, kad kartu su Faridu tapome Moterų krizinio nėštumo centro savanoriais. Už šią galimybę dėkojame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonui Tomui Trečiokui. Tai mums abiems nauja, jaudinanti patirtis.
Mūsų darbo vieta – aktyvi savanorių bei gerų darbų išsipildymo vieta. Čia išsprendžiame mažų žmonių dideles problemas. Aš esu labai laiminga, kad ne tik aš, bet ir mano vyras aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime ir prisideda prie mažų stebuklų išsipildymo.
