O jos mylimasis graikas kolekcionuoja Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius, rungtynių įrašus ir netgi atmintinai žino visų svarbesnių mačų datas, rezultatus ir istorinius metimus.
Neringa pasiilgsta sniego bei cepelinų ir nuolat ieško pigesnių skrydžių į gimtinę, kur liko du suaugę sūnūs. Tačiau apie naujus namus Graikijoje taip pat pasakoja romantiškai, o svečius šioje šalyje vaišina šaltibarščiais ir bulviniais blynais.
Vilniuje nerado sau vietos
Svajojusi apie aktorystės arba medicinos studijas, tačiau Kauno technologijos universitete baigusi verslo administravimą Neringa prieš penkerius metus atsidūrė nepaprasto grožio Viduržemio jūros saloje Leukadėje.
Ji jau puikiai susikalba graikiškai, o Ioannis nemažai supranta lietuviškai. Jis daugybę metų padėdavo lietuvių grupėms, dalyvaujančioms Leukadės folkloro festivalyje, o pats yra apkeliavęs didelę dalį Lietuvos.
Graikas net žino, kad Lietuvą sudaro Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija ir Aukštaitija.
„Vilniuje vis neradau sau vietos, – daugumos emigrantų mantrą kartojo Neringa. – 2009 metais buvau sugalvojusi išvykti dirbti į Graikijai priklausančią Kretos salą. Jau ir lėktuvo bilietą turėjau, bet persigalvojau“, – prisimena moteris.
Tačiau Graikija jai tarsi buvo nulemta likimo, o meilė Ioanniui – išpranašauta.
Vyrą išpranašavo kortos
„2005-ųjų sausio mėnesį dalyvavau Marijono Mikutavičiaus vedamoje televizijos laidoje „Vakaras su Marijonu“, kurioje buvo kalbama apie burtus ir užkalbėjimus, – prisimena Neringa. – Kai nukėliau Taro kortas, būrėja pasakė: „Jums su vyru kvepia skyrybomis. O jūs turėsite kitą vyrą. Su barzda.“
Tuo metu ji iš tiesų skyrėsi su vyru, nors niekas to nežinojo. O Marijonas paklausė: „Patinka jums su barzda?“
„Nebent su tokia, kaip jūsų“, – atsakė Neringa.
O M.Mikutavičiaus barzda tada buvo labai trumpa.
Kai 1994 metais Leukadėje vyko kasmetis folkloro festivalis, Ioannis jau rūpinosi šokėjų grupe „Vilga“ iš Marijampolės ir jam labai patiko lietuviai. Nuo tada jis dar 3 kartus organizavo jų atvykimą į Leukadę.
O 2011 metais graikas per socialinius tinklus susirado anksčiau Leukadėje viešėjusių moterų kontaktinius duomenis.
Tarp jų buvo Neringos pusseserė. Jos į socialinius tinklus įdėtose nuotraukose Ioannis pamatė Neringą ir pasakė: „Šita bus mano!“
„Nuo tada jis pradėjo mane atakuoti. Iš pradžių man pasirodė įkyrus. Bet diena po dienos tas atkaklus dėmesys tapo labai mielas, ir 2013-ųjų pavasarį atskridau į Leukadę“, – neslėpė marijampolietė.
Neatsisako padėti tautiečiams
Apsigyvenusi čia emigrantė pasišovė suvienyti Graikijoje įsikūrusius tautiečius. Surankiojo visus skirtingai. Vieną rado internete, kitą sutiko plaukiančią su šeima turistiniu laiveliu.
Lietuvaitėms, sukūrusioms šeimas su graikais, tai buvo gaivus lietuviško oro gurkšnis, ypač gimtoji kalba.
Neringą neretai susiranda ir saloje atostogaujantys tautiečiai. Ji niekada neatsisako padėti: išskalbti drabužius, pasaugoti lagaminus, nuvežti iki oro uosto, o svarbiausia – su malonumu aprodo salą.
Ji vienintelė mano pažįstama lietuvė, kuri visuomet sustabdo automobilį su lietuvišku numeriu ir negali neužkalbinti lietuviškai šnekančių žmonių.
Keletą pirmų metų Graikijoje pabandžiusi dirbti turizmo srityje komunikabili moteris vis dėlto apsisprendė prisidėti prie Ioannio šeimos verslo – prabangių vyriškų drabužių butiko.
Nė vieno svečio neišleidžia tuščiomis rankomis
O lietuvės laisvalaikio aistra – gaminti, konservuoti ir visomis gėrybėmis dalytis su bičiuliais ir net nepažįstamais žmonėmis.
Be to, iš Graikijos į Lietuvą keliauja Neringos siuntiniai giminaičiams, draugų draugams ir draugų kaimynams.
Juose – ne tik grynas alyvuogių aliejus, feta, laurų lapai, medus, čiobreliai ar migdolų riešutai, bet ir pačios konservuoti ančiuviai aliejuje, adžika, burokėlių, keptų pipirų, marinuotų česnakų, saulėje džiovintų pomidorų stiklainiukai.
„Vos spėju gaminti“, – juokėsi moteris.
Visada kupina idėjų Neringa pasvajoja, kad galbūt ateityje galėtų įkurti panašų verslą.
„Mane visur pažįsta – ir ūkininkų turguje, ir daržovių parduotuvėse, ir ten, kur nuolat perku stiklainius“, – nepaliovė šypsotis lietuvė. Ji nė vieno svečio neišleidžia tuščiomis rankomis, būtinai įduoda migdolų ar ančiuvių.
Į svečius irgi važiuoja su pilna bagažine marinuotų agurkėlių, gruziniško slyvų padažo, keptų, aliejuje su česnaku marinuotų paprikų ir, žinoma, savo gamybos citrinų likerio buteliuku.
„Man sunku suprasti, – kartą paatviravo moteris, – kaip graikai gali pirkti parduotuvėse uogienes, kai jų soduose krinta ir pūva persikai, apelsinai, slyvos. Kai jiems padovanoju savo konservuotų, jie be galo džiaugiasi ir stebisi.“
Ioannio šeima turi seną akmeninę sodybą kaimelyje, kuriame dėl nekilnojamojo turto pešasi vokiečiai, britai, šveicarai.
Neringa svajoja kada nors restauruoti tą namą, auginti daržoves, vaisius, puoselėti vynuogynus ir alyvmedžius.
Visa tai daug lengviau, kai beveik nuolat šviečia saulė ir kai šalia mylimas žmogus.
„Manau, mūsų gyvenimas ir ateitis – čia“, – svajingai šypsojosi Neringa, kai važiavome pro Ioannio šeimos vynuogynus ir apleistą senolių sodybą.
Neringa pasidalino keliais receptais.
Saulėje džiovinti vyšniniai pomidorai aliejuje
Sudžiovinkite norimą kiekį vyšninių pomidorų saulėje. Perpjaukite juos į 2–4 dalis, sudėkite į skardą, pabarstykite druska, čiobreliais ir raudonėliais. Uždenkite skylėta medžiaga ir padėkite saulėje ar džiovinkite kitaip.
Kai jie pakankamai sudžiūsta, sumeskite pomidoriukus į verdantį actą labai trumpam – 20 sekundžių. Tada jų minkštimas sutvirtėja.
Ant stiklainio dugno berkite pjaustytų česnakų, įberkite raudonėlių, čiobrelių ir užpilkite tyru alyvuogių aliejumi. Dangtelių neužsukite, tiktai uždenkite. Dėkite į puodą su vandeniu ir kaitinkite tol, kol pamatysite pirmą burbuliuką. Užsukite dangtelius. Taip pomidoriukai gali stovėti net ir 10 metų.
Adžika
Reikės:
3 kg pomidorų,
1 kg saldžiųjų paprikų,
1 kg morkų,
200 g česnakų,
2–5 aitriųjų paprikų,
1 stiklinės cukraus,
1 stiklinės acto,
1 stiklinės aliejaus.
Pomidorus, saldžiąsias paprikas ir morkas sumalkite mėsmale ir virkite 1–1,5 valandos. Į verdamą košę sumeskite susmulkintus česnakus ir aitriąsias paprikas. Dar pavirkite 5 minutes.
Suberkite cukrų, supilkite actą, aliejų (aš naudoju kukurūzų) ir dar pavirkite 5 minutes. Tada sudėkite į iškaitintus stiklainius. Druskos nereikia!
Citrinų žievelės sirupe
Graikai garbina saldumynus. Šalyje yra daugybė saldumynų parduotuvių, vadinamų „Zaxaroplastia“. Vienas Neringos gaminamų tradicinių graikiškų saldumynų yra citrusinių vaisių žievelės tirštame sirupe.
Imkite tiek, kiek norite, citrusinių vaisių. Žieveles nutarkuokite smulkia tarka. Tada vaisių perpjaukite į 4 dalis. Išlupkite visą minkštimą. Likusias nuogas žieveles kelis kartus užvirkite vis naujame vandenyje, gausiai nuplaudami po tekančiu vandeniu. Paskutinį kartą virkite jau susuktas ir persmeigtas žieveles. Tada vėl gausiai perplaukite.
Į paruoštą labai tirštą ir karštą cukraus sirupą sumeskite persmeigtas žieveles ir vėl ilgokai pavirkite, kol sirupas dar labiau sutirštės. Kai atšals, atsargiai išimkite smeigtukus. Toks saldėsis gali stovėti ir plastikiniame indelyje.
