Pastaraisiais metais šios rūšies gėrimo populiarumas sparčiai auga, o greta vietinių vaisinių vynų Danijos ir Anglijos parduotuvių lentynose galima rasti ir lietuviškų gėrimų.
Lietuviškas skonis – greta Danijos vaisių vynų
Rasti gerą ir prie subtilių patiekalų derantį vaisių vyną danams nėra sudėtinga užduotis. Greta tradicinių obuolių ar vyšnių, danai gali rinktis mėlynių ir spanguolių, rabarbarų ir braškių vynus. Auganti gėrimo paklausa prekybininkus verčia galvoti apie asortimento plėtrą ir naujus skonius. Todėl Danijos rinka atsiveria vynams iš kitų šalių – vienas tokių yra „Anykščių vyno“ gaminamas natūralus vaisių vynas „Voruta“.
Tai, kad danai atranda ir vertina lietuvišką produkciją, džiugina „Anykščių vyno“ atstovus. Lietuviško vyno pardavimai šioje Skandinavijos šalyje auga, ir tai yra pripažinimas, kad lietuviška vyndarystės tradicija ir meistrystė atitinka aukštus danų virtuvės standartus – juk ne paslaptis, kad Danijos gyventojai yra ir dideli gurmanai – vien sostinėje Kopenhagoje yra penkiolika restoranų, įvertintų viena ar daugiau „Michelin“ žvaigždučių.
Danai itin vertina natūralius produktus, tradicijų ir modernumo derinius, virtuvės inovacijas. Vaisių vyną jie derina prie sūrio užkandžių, įvairių mėsos patiekalų ir desertų.
Vertina ir gėrimo skonį, ir istoriją
Danijos gyventojai pripažįsta, kad vaisių vyno tradicijos jų šalyje labai senos. Jie tikina, kad danišką vyną pirmieji ėmė gaminti jų protėviai vikingai, nes norėjo turėti ką nors panašaus į gėrimus, kurių pavykdavo parsigabenti iš Pietų Europos – dabartinės Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos.
Danų protėviai vyną gamino iš įvairių uogų, žolelių ir net daržovių – būtent dėl to vaisinį vyną skandinavai laiko sena vietinės virtuvės vertybe, o susipažinę su natūraliu lietuvišku serbentų ar obuolių vynu ima labiau domėtis gėrimo istorija, žaliava ir gamybos procesu.
Lietuviai tikrai turi ką papasakoti danams apie savo paveldą – „Anykščių vyno“ istorija siekia praėjusio amžiaus pradžią, apipintą liudijimais apie Balio Karazijos atkaklų darbą Anykščiuose ir sėkmę Paryžiuje. Daugiau kaip dešimtmetį Anykščiuose tobulinęs vyno receptūras vietinio vyno karaliumi tituluojamas B.Karazija metė iššūkį ir 1938 metais su keliais rinktiniais vaisių vynais nuvyko į vynų parodą Paryžiuje, kur pelnė pagrindinį apdovanojimą – parodos Grand Prix.
Kartu tarsi iš naujo atgimsta ir Lietuvos vyndario legenda apie dovaną Anglijos karalienei, viešėjusiai Lietuvoje 2006 metais. Anuokart karališkos šeimos viešniai buvo įteikta natūralaus juodųjų serbentų vyno „Voruta“, tuo tarpu šiandien Jungtinėje Karalystėje galima rasti kur kas platesnį šių vynų asortimentą.
Naujovių sąrašą britai papildo lietuvišku vynu
Jungtinės Karalystės rinkoje augantys lietuviško vyno pardavimai skatina „Anykščių vyną“ toliau plėtoti eksporto planus. „Vorutos“ eksportas į Didžiąją Britaniją per pastaruosius metus padidėjo 2-3 kartus. Susidomėjimą vaisių vynu rinkoje lemia aktyvus britų domėjimasis naujais skoniais, natūraliais, „kraftiniais“ produktais“, – sakė „Anykščių vyno“ gamyklą valdančios AB „MV Group Production“ rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys. Šią tendenciją pastebi ne tik vyno gamintojai ir importuotojai, bet ir alaus bei džino gamintojai.
Pardavimus auginantys gėrimų gamintojai naudojasi vieni kitų patirtimi ir atradimais, o klientai dėl to įgyja vis daugiau pasirinkimų ir galimybių atrasti naujus skonius. Užsienio šalyse lietuviškas vynas atsiduria parduotuvių lentynose greta kitų iš vaisių gaminamų vynų. Prekybininkai pastebi, kad vaisinių vynų asortimentas nuosekliai auga, todėl šios rūšies gėrimams tenka skirti daugiau erdvės.
Britų vyndariai vartotojams siūlo agrastų, imbiero, dilgėlių, razinų, šeivamedžio uogų, rožių, beržų sulos, aitriųjų slyvų ir kitokių vaisių vynus. Tuo tarpu lietuviški aronijų, juodųjų serbentų, vyšnių, obuolių bei šią vasarą pristatytas natūralus braškių vynas „Voruta“ gali dar labiau išplėsti kliento pasirinkimų paletę. Gėrimų pasirinkimą lemia sezoniškumas, todėl vienas kitą nuolat keičia skirtingi vaisių skoniai.
Ilgametės vaisinio vyno gamybos paslaptys, tradicijos ir atviras požiūris į naujus produktus Didžiojoje Britanijoje sukėlė šio gėrimo renesansą. Savo ruožtu vyndariai darbą vertina labai atsakingai, todėl investuoja į pažangias gamybos technologijas ir modernią įrangą. Vaisinis vynas Europos parduotuvėse įsitvirtina kaip atskiras segmentas, turintis ryškų lietuvišką atspalvį – natūralų vyną „Voruta“, kurio istorija nėra tokia sena kaip Skandinavijos vikingų, tačiau ne mažiau įdomi ir spalvinga.
