Daugiau nei tūkstantį tris šimtus respondentų apklausė populiariausias kulinarinis žurnalas „Beatos virtuvė“, cepelinams šį rudenį skyręs ypatingą dėmesį.
Nors daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų jau žino – kad ir kokios gilios būtų cepelinų „šaknys“ Lietuvoje, didžkukulių nepaveldėjome, bet išmokome gaminti iš vokiečių ir airių.
Vis dėlto, 22,1 proc. respondentų atsisako tikėti istoriniais faktais ir teigia, kad jei „ant cepelinų“ užaugo ne tik jie patys, bet ir tėvai bei seneliai, tai skanieji bulvių didžkukuliai yra tikrų tikriausia lietuvių kulinarinio paveldo dalis.
„Labiausiai džiaugėmės, kai apklausa patvirtino, kad esame naminio maisto ir iš kartos į kartą perduodamų tradicijų gerbėjai. Tai paskatino sudaryti cepelinų žemėlapį, sužinoti, kokius juos valgo dzūkai, kokius aukštaičiai. Nustebau sužinojusi, kad Mažojoje Lietuvoje cepelinus darydavo su silkės įdaru, buvo įdomu ragauti zanavykiškų nūdelių ir dzūkų šaltanosių!“ – pasakoja naująjį žurnalo „Beatos virtuvė“ numerį pristatanti TV laidų vedėja, kulinarė ir knygų autorė Beata Nicholson.
Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, kad cepelinų „sezonas“ trunka ištisus metus. Jiems prieštarauja trečdalis respondentų, didžkukulius valgantys tik žiemą. Pirmasis Nacionalinis cepelinų valgymo įpročių tyrimas atskleidė ir kas, respondentų nuomone, lemia cepelinų skonį, kokį padažą dažniausiai renkasi lietuviai ir kur paragauti skaniausių didžkukulių.
Taip pat žurnale: nauji sezoniniai patiekalai slyvomis, obuoliais, moliūgais ir kriaušėmis kvepiantiems rudens vakarams, taupių vakarienių planas šeimai (patiekalo kaina iki 5 eurų), išskirtinis kulinarinis gidas mini atostogoms Varšuvoje ir skaniausios istorijos apie sugrįžimus ir atradimus.
