Vienas didžiausių maisto pramonės iššūkių – valgio ruošimo įgūdžių praradimas, teigia maisto istorikas Andrewus F. Smithas. Taip yra, nepaisant per televiziją rodomų kulinarijos laidų ir socialiniame tinkle „Instagram“ populiarėjančių maisto nuotraukų.
„Dabar parduotuvėse labiau linkstama pirkti paruoštą maistą“, – pastebi istorikas.
Ši tendencija pastebima tarp įvairaus amžiaus žmonių, tačiau labiausiai plinta tarp vadinamosios tūkstantmečio kartos.
Pavyzdžiui, kaip parodė pardavimų ir rinkodaros įmonės „Acosta“ atlikta 1 tūkst. 500 JAV gyventojų apklausa, tūkstantmečio kartos atstovai apie 42 proc. savo mėnesio biudžeto, skirto maistui, išleidžia valgiams, pagamintiems ne namuose. Tai – didesnis procentas, nei tarp bet kurios kitos kartos atstovų, rašoma „The Wall Street Journal“ interneto svetainėje.
JAV tūkstantmečio kartos atstovai ne namuose ruoštam maistui pernai išleisdavo vidutiniškai apie 202 JAV dolerius (maždaug 180 eurų) per mėnesį. Palyginti 2015 metais ta pati karta ne namuose paruoštam maistui per mėnesį išleisdavo apie 159 JAV dolerius (maždaug 135 eurus).
Vadinamoji demografinio sprogimo arba „kūdikių bumo“ kartos atstovai (gimusieji 1943–1960 metais), kurie paprastai neruošia valgio didelėms šeimoms, taip pat linksta prie paruošto maisto.
68 metų į pensiją išėjusi Joan Shuman, dirbusi federalinėje valstybės tarnyboje Ytontaune, Naujajame Džersyje, teigė, kad dažnai prie vakarienės patiekalo naudoja ne savo pačios paruoštas, bet parduotuvėje pirktas salotas.
Dabar vis dažniau žmonės gauna pajamas iš kelių skirtingų šaltinių. Taip pat populiarėja nepilnos šeimos, kai vaikus augina tik vienas iš tėvų. Dėl šių priežasčių žmonėms nebelieka pakankamai laiko gaminti. Todėl auga tendencija pirkti jau paruoštą maistą.
Nuolat skubančių ir užsiėmusių žmonių kultūroje, kuomet visiems amžinai trūksta laiko ir todėl dažniausiai priešpiečiaujama nepaliekant darbo stalo, vartotojai vis labiau pamėgsta mažus užkandžius.
„Pastebėjome, kad populiarėja užkandžiavimas visą parą“, – nesename interviu teigė „Taco Bell“ vadovas Brianas Niccolas.
Jie maistą ruošia iš mažiau ingredientų, užuot prekybos centre pripildę produktais vežimėlį.
Valgiai dabar tapo paprastesni, dažnai susidedantys vos iš vieno patiekalo, kurį sudaro į vieną sumaišyti baltymai, daržovės ir krakmolas.
Valgių sudėtis per laiką labai pasikeitė. Dabar, kaip pastebi rinkos tyrimo įmonė „NPD Group Inc.“, vakarienę sudaro 2,2 patiekalo, kas yra 27 proc. mažiau, nei per pastaruosius 30 metų.
Paslauga, kuomet į namus atvežamas produktų rinkinys, kurio reikia konkrečiam patiekalui pagaminti, taip pat paveikė šią sritį.
NPD nustatė, kad šia paslauga bent kartą per 30 dienų naudojasi 5 proc. JAV namų ūkių. Iš tokių maisto produktų rinkinių dažnai pagaminamas daugiau nei vienas patiekalas.
„Tai reiškia mažiausiai vieną neįvykusią kelionę į parduotuvę“, – komentavo NPD maisto tyrėjas Davidas Portalatinas.
„Mums paprasčiau nusipirkti maisto išsinešti“, – teigė 34 metų bendruomenės koledžo instruktorė Holli Kempton, gyvenanti netoli Šalotės miesto Šiaurės Karolinoje.
Ši moteris mieliau renkasi 10 JAV dolerių (apie 8,5 euro) vertės produktų rinkinį patiekalui pagaminti, užuot leidusi pinigus apsipirkdama tradiciniu būdu prekybos centre ar pirkdama maistą išsinešti.
Taip pat vartotojai dažniau linkę vėliau sunaudoti nesuvartotą maistą, užuot jį išmetę.
Pernai amerikiečiai likusį maistą panaudojo vėliau gaminamiems patiekalams vidutiniškai 135 kartus. O 2012 m., D.Portalatino teigimu, nesuvalgytas maistas vėliau gaminamiems patiekalams buvo vidutiniškai panaudojamas 124 kartus.
„Hartmnan Group“ atliktas tyrimas parodė, kad net ir gaminant užkandžius žmonės linksta panaudoti ankstesnių patiekalų likučius.
Iš dalies maisto likučius sunaudoti vėlesniems patiekalams linkstama taupumo sumetimais.
D.Portalatinas paaiškino: „Tūkstančio karta subrendo recesijos metu. Todėl realybė, kurią jie matė, buvo kitokia, nei vyresnių, labiau įsitvirtinusių kartų atstovų. Be to, jų požiūris į maistą ir gėrimus tiesiog skiriasi nuo ankstesnių kartų“.
