Jūros šventės dalyviams susuko galvas ilgos spurgos iš rožinio kioskelio

Ką paskanauti didžiausioje ir laukiamiausioje uostamiesčio šventėje gali rasti visi: ir tradicinio, ir įvairesnio gatvės maisto gerbėjai.

Pastariesiems šiemet šventės rengėjai paskyrė ištisą skonių aikštę, pavadintą „Food Truck“ fiesta, kur gatvės maistu prekiauja ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš svetur – Latvijos, Prancūzijos. Jie Jūros šventės dalyviams pasiūlė paragauti dar iki šiol Lietuvoje nematytų patiekalų, kurie iškart sulaukė dėmesio.

Perskaičiusi apie skonių aikštę tikėjausi joje žmonių antplūdžio. Deja, automobilių aikštelė prie Klaipėdos piliavietės, kurioje ir buvo skirta surengti „Food Truck“ fiestą, penktadienio popietę buvo pustuštė.

Prekiautojų maistu čia buvo daugiau, nei pirkėjų.  Spėju, kad tai lėmė nelabai tinkamai parinkta vieta. 
Aikštelė, nors ir miesto centre, visgi buvo atokiau nuo tų gatvių, kur vyko visas šventės šurmulys, tad dalis pramogautojų, ypač ne klaipėdiečių, veikiausiai nė nežinojo, kad čia galima ateiti ir pasimėgauti maistu.

Pernai skonių aikštelė buvo Turgaus gatvėje. Tiesa, ten buvo ne taip erdvu, tad ir prekiautojų būta mažiau.

O dabar tam buvo skirta didesnė erdvė, kur maisto furgonėlių privažiavo gana nemažai (dalyviai tvirtino, kad tikrai daugiau, nei tuo pat metu vykusioje Vilniaus „Open Kitchen“), bet valgytojai jos nespėjo atrasti.

Tikėtina, kad mažiau pirkėjų būta ir todėl, kad dauguma pramogauti į Jūros šventę eina vakarais, kai vyksta daugiau koncertų. Be to, penktadienis tebebuvo darbo diena, o daugiausia žmonių į Jūros šventę suvažiuoja savaitgalį.

Šią teoriją patvirtina ir tai, kad ne ypač daug valgytojų dar nebuvo ir Danės krantinėje, kur vyko mugė, o kartu prekiauta ir tradiciniu tokiems renginiams maistu: šašlykais, dešrelėmis, žirniais su spirgais ar kepta duona.

„Manau, kad čia dar tik pradžia ir žmonių, įsibėgėjus šventei, padaugės. Jau dabar matosi šioks toks judėjimas“, – sakė furgonėlyje ant ratų mėsainius kepęs burgerinės „Sinners burgers“ savininkas Laurynas Valutis.

Būtent mėsainiai, o taip pat picos ir įdarytos bulvės buvo vieni perkamiausių skonių aikštelėje. 

Be šių patiekalų buvo galima paskanauti maisto iš įvairiausių pasauio šalių: kubietiškų sumuštinių, prancūziškų lietinių (“crepes“), olandiškų vaflių, tortilijų, kesadilijų tailandietiško maisto, kebabų ir net kebabų sriubos, beigelių, chalvos, įdarytų bulvių, latviškų ledų ir panašiai.

Skonių aikštelėje buvo galima paragauti ir Jūros šventės staigmena tapusių skanėstų čurų (isp. „churros“). Tai – riebaluose keptos plonos, pailgos ir traškios spurgos, patiekiamos pagardintos įvairiai: karštu šokoladu, cinamonu ar uogomis – tikra palaima smaližiams.

Šios spurgos yra populiarus gatvės maistas įvairiose šalyse – Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, o ypač čuras mėgsta Pietų Amerikoje, kur jos yra vienas mėgstamiausių gatvės skanėstų.

Tačiau Lietuvoje matyti pardavinėjant čuras man iki šiol neteko. Nepavyko atrasti ir internete, kad kas jomis prekiautų, bet viliuosi, kad situacija netrukus pasikeis, nes desertas tikrai nepaprastai gardus. Vienintelė problema – valgant karštu šokoladu pagardintas čuras gresia išsiteplioti veidą ir rankas – tad verta iškart pasiimti kelias servetėles.

Jūros šventės skonių aikštėje nepastebėti čurų buvo tiesiog neįmanoma. Ryškiai rožinis kioskelis su užrašais „Churros“ švietė iš tolo, o populiarų pasaulyje desertą jame pardavinėjo energingasis prancūzas Jeremy.

Kalbėdamas pusiau prancūziškai, pusiau angliškai Jeremy man paaiškino, kad su savo ryškiaspalviu kiosku keliauja po įvairias šalis ir ten pardavinėja žmonėms saldžią palaimą – čuras, už kurių pakelį prašo po 4–6 eurus.

Iš pradžių Jeremy buvo Švedijoje, vėliau atvyko į Suomiją, pasiekė Klaipėdą, o iš čia keliaus tolyn.

Paklaustas, kurias čuras jo klientai mėgsta labiausiai, Jeremy neabejojo – su šokoladu ir braškėmis. Tad, jeigu būsite Jūros šventėje, rekomenduoju tokių paragauti. 

O kaip gi kainos? Ar jos nesikandžioja? 

Išties pavalgyti Jūros šventėje nėra labai pigu. Pavyzdžiui, skonių aikšelėje 30 cm skersmens picos kainavo 5–8 eurus, vafliai 1,5–5,5 eurus, prancūziški blyneliai – 3,5–4,5 euro, kepta duona – 2,5 euro, mėsainiai – apie 5 eurus, kubietiški sumuštiniai ir kesadilijos – 4–5 eurus, mažas kebabas – 3, didelis – 4 eurus, kebabų sriuba – 2,5 euro, tiek pat kainavo ir pieniškos dešrelės, wok rinkiniai (6–8 eurus), beigeliai – 3,5–5,5 euro, įdarytos keptos bulvės – 3,5–6 eurai.

Labiausiai nustebino dešrainių kaina – 5 eurai. Ne skonių aikštelėje dešrainių buvo galima įsigyti ir už 2 eurus.

Kita vertus, nors skonių aikštelės maistas nepigus, čia jis originalesnis ir, tiesą sakant, ne labai brangesnis už tai, ką galima buvo paragauti Danės krantinėse, kur vyko Jūros šventės mugė. 

Mugėje prekiauta tradiciniu tokiems renginiams maistu: šašlykais, dešrelėmis su kopūstais, žirniais su spirgais, kepta duona, kebabais, kibinais ir panašiai.

Turbūt perkamiausias patiekalas buvo dešrelės su kopūstais, o taip pat šašlykai. Juos pirko dauguma valgytojų. Kiti pasitenkino tik nusipirkę alaus, nes maistas čia irgi kainavo nemažai.

Pavyzdžiui, troškiniai kainavo 6–7 eurus, karka – 7–8 eurus, šašlykai ir šonkauliukai – po 5,5–6 eurus, dešrelės su kopūstais – 4–5 eurus, tiesiog troškinti kopūstai – 2 eurus, kareiviška košė 2–3 eurus, kotletas su garnyru – 5, kitur – 6 eurus, kalakuto koja – 4 eurus, koldūnai – 2,5 euro, vėdarai – 4,5 euro, bavariška dešrelė su bulvytėmis – 3 eurus, kitur tiek pat kainavo tik skrudintos bulvytės , dešrainiai – 2–3 eurus, kibinai su kiauliena – 2 eurus, žirniai su spirgais – 3 eurus, kepta duona – 2–2,5, o jei su sūriu – ir 3 eurus.

Gėrimų kainų įvairovė

Gėrimų kainos įvairavo, priklausomai nuo rūšies ir vietos, kur prekiauta.

Pavyzdžiui, pusė litro giros kainavo 2 eurus. Tiek pat kainavo ir naminis limonadas skonių aikštelėje. 

Įvairūs spalvingi glotnučiai šventėje pardavinėti už 1-2,5 euro.

Alaus ir sidro kainos skyrėsi. Vienur pusė litro alus kainavo 3 eurus, skardinėje – 2,5 euro, panašiai kainavo ir sidras, o kitur alaus ir sidro kaina siekė jau ir 3,5 ar net 4 eurus.

Arbatos buvo galima nusipirkti ir už 1 eurą.

Juodos kavos – už 1–1,5 euro, o kapučinas ar latė kainavo nuo 1,5 iki 2,2 euro.

Taigi, norint Jūros šventėje pavalgyti ar atsigerti pigiau, neverta eiti prie pirmojo pasitaikiusio kioskelio. Tikėtina, kad paėjus tolėliau tą patį maistą galima gauti ir už pigiau arba už tą pačią kainą paragauti ko nors originalesnio.

Kai kurie pramogautojai Jūros šventėje nevalgė, bet mielai pirko maisto į namus.

Čia prekiauta viskuo: įvairių rūšių rūkytais ir vytintais mėsos gaminiais (ne tik kiauliena, bet ir stirniena, šerniena, triušiena), namine duona, meduoliais, vietoje rūkoma žuvimi, medumi, skirtingų rūšių sūriais, pačiais įvairiausiais skanėstais: nuo Palangoje išgarsėjusių ledų burbuliniame vaflyje, prie kurių ir čia nusidriekė eilė, šimtalapių, šakočių, spurgyčių, tinginių, iki chalvos ar rytietiškos pachlavos.

Šventėje galima buvo rasti ir įvairių nektarų, arbatos, neva rūgšties nekeliančios kavos bei skirtingų produktų iš kanapių – nuo sėklų, iki arbatos.

Vėlgi kainos labai įvairavo, bet nebuvo labai žemos.

1 kg ruginės duonos arba plikytos duonos kainavo 2 eurus, meduoliai – 1,2 eurus, armeniška pachlava, priklausomai nuo rūšies – 1–3 eurus, vytintos basturmos pakelis – 4,5 euro, latviškų sūrių kilogramas – 12 eurų, tiek pat – ir šalto rūkymo stirnienos kumpis.

Populiariausia, be abejo, žuvis

Labiausiai Jūros šventės mugės lankytojai domėjosi žuvimi. 

Kai kas čia kainavo brangiau. Pavyzdžiui, už skumbrių suktinukus Jūros šventėje prašyta 6,5 euro, o Klaipėdos Naujajame turguje jų galima įsigyti ir už 5,7 euro. 

1 kg karšto rūkymo ešerys jūros šventėje kainavo net 12 eurų. Palyginimui – Klaipėdos Naujajame turguje – 7,8 euro.

1 karšto arba šalto rūkymo skumbrė kainavo 4, kitur – 3 eurus, kilogramas karšių – 6 eurus, karpis – 8,5 euro, ešerys – 8–9 eurus, 1 vytinta plekšnė – 1 eurą, rūkytų lašišų uodegų kilogramas – 12 eurų, vienas mažas ungurys – 5–6 eurus, kalmarų čiulptuvai – 2 eurus.

Nepaisant aukštų kainų, pirkėjų čia netrūko. Gal ir nenuostabu. Į Jūros šventę žmonės eina atsipalaiduoti, o kartu nusiteikę plačiau atverti pinigines.