Taip sakant, savininkai tai sumąsto, kaip sakoma, iš lempos arba priklausomai nuo Mėnulio fazės.
Tada kodėl kai kurių jų neuždaro kaip pamišėlių? Nes jei žmogus sakosi visiems esąs Napoleonas, jį po kurio laiko tikrai uždarys į vietą, kur ilsisi ir gydosi kiti žymūs karvedžiai.
Tokia įžanga pradedu, nes nieko gero apie vieną maitinimo įstaigą pasakyti negaliu, gal tik tiek, kad ji įsikūrusi gražioje vietoje. Ir čia visos liaupsės restoranui „Jachtklubas“, įsikūrusiam šalia Kauno marių, pasibaigia. Jei skaitysite toliau, tai bus tik pasipiktinusio kliento liejamos nuoskaudos po nepasisekusios vakarienės.
Atvykę laisvų staliukų radome daug, tad atsisėdome kur norėjome ir sakyčiau įsitaisėme patogiai – vaizdas į Kauno marias pranašavo šaunią vakarienę. Atneštas meniu buvo tiek prikištas patiekalų, jog visų nufotografuoti net nesistengėme. O ir meniu buvo, sakykime tiesiai šviesiai, – pavargęs, lapai su sulietu tekstu.
Vartydamas pagalvojau, kiek ten turi dirbti virėjų, kad tiek skirtingų patiekalų spėtų laiku paruošti. Neslėpsiu, rinkomės ilgai, nes pasirinkimas didelis. Vien sriubą gali rinktis iš armėniškos, tailandietiškos ar lietuviškos virtuvės.
Gaila, kad tik užsisakęs maistą aš nuėjau į WC patalpą. Nes jei tai būčiau padaręs prieš tai, būtumėm net neužsisakę, o iškart išėję.
Restorano tualetas atrodė taip, lyg už klozeto kažkas būtų numetęs granatą arba statybininkas, nebaigęs darbo, pasiplovė prieš keletą metų.
Gal aš ką būsiu praleidęs, nes kai atėjo į madą plėšyti, skylėti džinsai, aš tai supratau tik išvydęs taip apsirėdžius vaikščiojantį kas antrą sutiktą gatvėje.
Gal tokie WC – irgi mados šauksmas? Nežinau, bet toks tulaeto vaizdas restorane mane šokiravo. Ir norisi paklausti: kur žiūri kavines prižiūrinčios instancijos?
Na, bet grįžkime prie maisto, nes tualetas nėra šio rašinio perliukas. Perliukai yra restorano virtuvės šedevrai.
Iš meniu aš pasirinkau jūros gėrybių sriubą „Tom yum“ ir kiaulienos sprandinės didkepsnį. Meniu prie jo buvo prierašas – didelė porc. Draugė užsisakė vištieną su mocarela ir vytintais pomidorais, desertui – karštą obuolių pyragą.
Pradėkime nuo sriubos, ji tikrai buvo verta visų išleistų 3,5 eurų. Norėtųsi tirštesnės, bet suvokiu, kad už tokią kainą daugiau jūros gėrybių lėkštėje neatsiras. Gal norėtųsi jos kiek aštresnės, bet ją valgau ne Tailande, o Lietuvoje, kur, manau, ir virėjas suvokia, kad vietiniai labai aštrios nevalgys.
Tuščią sriubos lėkštę greitai pakeitė kepsniai. Va čia ir supratau, kad joks čia ne restoranas, o eilinė valgykla.
Koks save gerbiantis restoranas prie skirtingų patiekalų įdrėbs to paties garnyro? Kai pamatau tokį salotų mišinį, suprantu, jog virtuvėje dirba paskutinis tinginys. Kuris iš ryto užmaišo dubenį pjaustytų Pekino kopūstų su agurkais. Ir visą dieną sėdi išsidrėbęs ir tinginiauja, nes į visas lėkštes lieka drėbti tą mišinį ir tik dėl spalvos įmetant po skiltelę pomidoro.
Salotos apgailėtinos, padžiūvusios ne tik nuo stovėjimo, bet ir nuo to, jog aliejus, kuriuo šlakstė jas, matyt dar vakar, seniai išdžiūvęs.
Mano didkepsnis – eilinis kepsniukas, jokia čia didelė porcija. Tiesa, mėsa minkšta, bet sūri. O va draugei nepasisekė visai. Vištiena, matyt, prieš kepant buvo džiovinama kartu su pomidorais. Nes tokia kieta, sausa ir sūri.
Visada koją pakiša tas nenoras kelti skandalą. O reikėjo nesistengti suvalgyti, nors ir buvome labai alkani, o nunešti kepsnius į virtuvę ir pavaišinti jais virėjus.
Tiesa, buvo dar ir pyrago. Kuris niekuo nenustebino, bet galiu pasakyti, kad jo virėjas pasūdyti nespėjo. Tad desertas atskiedė gautą didelį kiekį druskos.
Vertinimas
Interjeras – 5,
švara - 7,
aptarnavimas - 7,
maistas - 4.
Iš viso: 23 balas (vidurkis – 5,75).
Tad 3 nagučiai „Jachtklubas“.
Rekomendacija: pradėkite nuo to, jog pasivadinkite kavine. Susitvarkykite tualetą, nors jis ir ne visiems matomas, bet tai įstaigos atspindys, juolab dabar madinga tualetuose darytis asmenukes.
Na sutikite, geras tualetas pritrauktų daugiau klientų. Ir maistas. Keiskite virėją, nes jis maisto gaminti nemoka arba nenori stengtis. Arba tegu jis eina tvarkyti WC.
