Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas sako, kad dabar pats jų sezonas ir siūlo išradingą būdą, kaip iš rabarbaro pagaminti įsimintiną desertą.
Kiekvienas, paragavęs naujojo pyrago, atras ryškių skonių derinį.
Vasaros gėrybės iš daržo, sodo, miško įkvepia norą ragauti ir kurti. Todėl A.Ivanauskas vėl ragina improvizuoti – kartu su varške į vieną dubenį įdeda ožkos sūrio, kuris pasižymi išraiškingu skoniu ir sukuria netikėtą pieno produktų derinį.
O rabarbarų stiebus virtuvės mitų griovėjas supjausto ir pasirengia išdėlioti taip, kad desertas kepimo inde įgytų žaismingą estetinį vaizdą.
Pyrago pagrindui A.Ivanauskas naudoja paprastus ingredientus: miltus, sviestą, vandenį ir žiupsnelį druskos.
Svarbiausia, kad prieš gaminimą produktai būtų tinkamos temperatūros, o suminkyta tešla pusvalandį pagulėtų šaldytuve.
Taisyklės, atrodo, labai paprastos, bent būtent jos turi labai didelę įtaką galutiniam rezultatui.
Ne veltui sakoma, kad „pagaminta su meile“, vadinasi atidžiai ir kruopščiai. Rankomis skinti vaisiai ir uogos – tarsi garantija, kad ant stalo atsidurs patiekalas iš gerai atrinktų, prinokusių gėrybių.
Būtent tokią žaliavą savo vynams renkasi Anykščių vyndariai. Vynas yra didelio bendro darbo rezultatas, kuriam svarbus kiekvieno indėlis: nuo vaisius auginančio ūkininko – iki vyno meistrų, atsakingų už vyno brandą, spalvą ir skonį.
Šiandien natūralaus vyšnių vyno pagaminama kur kas daugiau nei Karazijos laikais, o reikiamui kiekiui uogų įsigyti prireikia ir kaimyninių šalių vyšnių sodų derliaus.
Lietuviško vyno tėvui B. Karazijai pakankamai sudėtinga užduotimi tapo statinių meistro paieškos, mat anuomet jų itin trūko. Vietinis statinių meistras užsakymą vykdė trejus metus, kol baigė gaminti 500 litrų talpos statines.
Šiandien vyno brandinimo talpų Anykščių vyndariams netrūksta – jose vynas bręsta prižiūrimas tikrų meistrų ir modernių matavimo prietaisų.
Istorija iš modernios vyndarystės šaknų tik įrodo, kad lietuviško vyno gamyba reikalauja visokeriopos meistrystės, o nutolę nuo kasdieninių rūpesčių tokių, kaip statinių gamyba, uogų ir vaisių vyno meistrai gali susitelkti tobulindami vyno skonines savybes.
Tai patvirtina ir gauti apdovanojimai – „Vorutos“ vyšnių vynui konkurse „Lietuvos Metų Gaminys 2010“, skirtas aukso medalis. Įvertinimai atspindi, kad Anykščiuose puoselėjamas Lietuvos tautinis paveldas atsiskleidžia meistriškai išnaudojant šiuolaikines technologijas, modernią įrangą, žinias ir taisykles.
Rabarbarų pyragas su ožkų pieno sūrio
Pagrindui:
170 g miltų,
100 g šalto sviesto,
60 ml šalto vandens,
žiupsnelio druskos.
Įdarui:
200 g varškės,
150 g ožkos sūrio,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
2 kiaušinių,
kelių šaukštų cukraus,
3–4 rabarbarų stiebų,
braškių (papuošti),
mėtų (papuošti),
½ šaukšto miltelinio cukraus (apibarstyti).
1. Virtuviniu kombainu sumaišykite miltus su sviestu, vandeniu ir druska (tai padaryti galite ir pirštais, jei sviestą supjaustysite kubeliais).
2. Suformuokite tešlos rutulį ir suvynioję į maistinę plėvelę palaikykite šaldytuve bent pusvalandį.
3. Paruoštą tešlą lengvai iškočiokite ir išklokite pasirinktą formą.
4. Paruoškite įdarą: varškę išplakite su ožkos sūriu, kiaušiniais, cukrumi ir kepimo milteliai.
5. Paruoštą įdarą supilkite ant tešlos. Rabarbarus supjaustykite ir išdėliokite ant viršaus.
6. Kepkite iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 min.
7. Patiekite su šviežiomis braškėmis, apibarstę mėtomis ir milteliniu cukrumi.
