Daugelį vietų, į kurias nusprendžiu užsukti paskanauti patiekalų, randu feisbuko platybėse. Vieną vakarą mano dėmesį patraukė restorano „Nutty“, įsikūrusio Klaipėdoje, skelbimas. Jis skambėjo taip: „Šį savaitgalį, birželio 9-10 dienomis dirbame nuo 18 val. ir esame pasiruošę skaniai jus maitinti iki pat vidurnakčio.
Penktadienį - „Pica Non Stop" vakaras, kurio metu vaikučiai vaišinami nemokamai, o jūs galėsite valgyti tol, kol pasakysite „Stop" - pasiūlymas 8 eur./asm.“
Tai, ko ir reikia „Riebiam katinui“ – kad mane skaniai maitintų ir dar valgyčiau ne bet ką, o picų už 8 pinigėlius, kol nepasakysiu „Stop”.
Jau po 10 minučių aš buvau rezervavęs staliuką dviems.
Penktadienio laukti ilgai nereikėjo, net nepastebėjau kaip atėjo diena, kai aš jau sėdėjau „Nutty“ restorane, dirbančiame tiktai du vakarus per savaitę.
Pirmoji mintis, kad teks sėdėti viduje, kai lauke toks pasakiškas oras, mane siutino, bet noras pavalgyti ėmė viršų. Salė mums atėjus buvo pustuštė, bet greitai prisipildė.
Priėjusi padavėja patarė atsipalaiduoti ir jaustis kaip namie: tai šeimos verslas, ir visus aptarnaus dviese. Vyras virtuvėje, ji salėje.
Mano veidu perbėgo šypsena prisiminus, jog vienoje maitinimo įstaigoje su panašia idėja – dirbame patys – jau esu susidūręs. Švara salėje leido nusiraminti – gal ta istorija nepasikartos.
Savininkės, padavėjos-barmenės, o kaip vėliau paaiškėjo, ir dainininkės viename asmenyje aptarnavimo maniera mus greitai papirko.
Kadangi virtuvėje sukosi tik vienas virėjas, o salė buvo pilna žmonių, picų reikėjo kiek luktelėti. Padavėja pranešė, kad kaip tyčia užsispyrė picų krosnis, tad norėdama visus nuraminti, užlipo ant scenos ir sudainavo garsiąją „Felicita“ dainą. Mat jai ji patinka, taip ir pasakė vos paėmusi mikrofoną.
Tik tada aš pradėjau žvalgytis aplink ir suvokiau, kad čia laikas sustojo. Niekas niekur neskuba, niekas nepanikuoja, kad ant stalo nėra picų, nors ant gretimų stalelių jos jau garuoja.
Malonaus chaoso įnešė vaikai, kurių čia buvo labai daug. Mintis, kad jie vaišinami nemokamai, ilgai jų prie staliukų neužlaikė – jie juk vaikai, kuriems išskaičiavimas dar svetimas.
Bet ačiū vėl tai pačiai „Nutty“ padavėjai-dainininkei, kuri tarp maisto ir gėrimų nešiojimo rasdavo laiko sudainuoti kokią dainą, kuri vaikus suburdavo prie scenos ir kuriam laikui tapdavo ramu.
Itališko temperamento buvo pilna ne tik salė, kurioje skambėjo itališkos dainos, bet ir virtuvė, kurioje, kaip sužinojau vėliau, sukosi tikrų tikriausias italas.
O dabar apie maistą. Pradėsiu nuo to, kad nebuvome informuoti, kokias picas valgysime. Kiekviena atnešta pica buvo lyg siurprizas ar virėjo staigmena.
Picų buvo patiekta daug ir kaskart atnešdavo vis kitokią. Pirmoji – su kumpiu ir saliamiu. Padas buvo superinis, toks apie kurį kitose picerijose tik pasvajoti gali.
Ingredientų ant picos viršaus man pasirodė mažokai, bet mintis, jog galėsiu valgyti, kol pats nepasakysiu „stop“, mane nuramino.
Antroji pica, teatleidžia man skaitytojai, buvo nufotografuota tik tuomet, kai jos liko pusė: vos ji pasirodė ant stalo, mes ja greit pradėjome dalintis ir degustuoti, tik tada prisiminėme, kad nepadarėme nė vienos nuotraukos.
Žodžiu, vaizdas, kaip ir skonis, buvo įspūdingas. Kaipmat pamiršome, kad pirmoji pica buvo „liesesnė“. Visos picos buvo 25-30 cm skersmens.
Po lengvų užkandžių mums dviem užteko ir pirmųjų dviejų picų. Bet lietuviškas smalsumas vertė laukti, kas bus toliau, tad mes nesakėme nei „stop“, nei prašėme sąskaitos.
Tada atkeliavo dar dvi, viena paskui kitą. Iš smalsumo paragavome ir vegetariškos. Prisipažinsiu – paskutinės nebesuvalgėme, bet paragauti buvo verta. „Mozzarella di Buffala“ buvo superinė.
Neteko pamatyti virtuvės šefo, bet atmosfera, kurią salėje sukūrė jo žmona, mus stipriai sužavėjo. Jaučiu, kad toks jų duetas ir meilė darbui sukūrė tokią gerą šio vakaro aurą.
Ir tegu atleidžia man niurzgliai, kuriems patinka mano kandžios rašliavos: šiandien, braukdamas ašarą, turiu pripažinti – aš jus nuvyliau. Šis restoranas man įrodė, kad darbas su meile džiugina ne tik patį dirbantį, bet ir tą, kuris jo vaisius skanauja.
Vertinimas
interjeras – 7,
švara – 8,
aptarnavimas – 8,
maistas – 8.
Iš viso: 31 balas (vidurkis – 7,75).
Tad 4 nagučiai keliauja restoranui „Nutty“.
P.S. Jei galite sau leisti pavalgyti už 8 pinigėlius, rekomenduoju savaitgalio vakarą čia praleisti su visa šeima.
