Ši picerija Vilniuje populiarumu galėtų varžytis tik su Vatikanu

2017 m. gegužės 25 d. 17:34
Tinklaraštis „Naminės antys“
Kiek galima rašyti apie picas? Na, kiek! O kaip jums atsakymas - dažnai? 
Daugiau nuotraukų (7)
Na, patinka man jos, ir nieko negaliu padaryti. Todėl ir vėl jums teks kantriai skaityti apie maistą, kuris kažkodėl užsitarnavo nesveiko/greito maisto etiketę (bet pasakyk tai Italijoje!).
Noriu papasakoti apie dar vieną atradimą Užupio piceriją (gal tai ne tiek atradimas, kiek grįžimas po kokių 5-erių metų pertraukos).
Vasaros metu Užupis yra mūsų viena mėgstamiausių vietų mieste. Su kava ir šviežiais kruasanais esame jį išmaišę šimtus kartų. 
Lygiai tiek kartų praėjome ir pro šią piceriją, kuri savo populiarumu gali varžytis su Vatikanu - tai yra, laisvą staliuką ten rasti gana sudėtinga (ypač savaitgalį, ypač terasoje).
Mes su žmona turbūt esame laimingi, nes lemtingą dieną atėjus iki picerijos mūsų kaip tik laukė laisvas staliukas lauko terasoje. 
Gavę meniu pradėjome jį vartyti. Turiu prisipažinti, kad man šios akimirkos buvo pačios nemaloniausios iš viso ten praleisto laiko. 
Iš kiek lapų susideda jų meniu? 20? Gerai, jų buvo mažiau, bet tikrai per daug. Jaučiausi lyg darbe ruošdamas kokią analizę.
Kažkaip mums pavyko susigaudyti tarp daugybės skirtingų picų bei kitų patiekalų, tad po 15 (!) min. jau galėjome pateikti savo norus. 
Užsakėme tigrinių krevečių, keptų ant grilio (su šviežiomis daržovėmis, aštriu žolelių ir sviesto padažu bei skrudinta duona), keturių metų laikų picą (su šviežiais pomidorais, šviežia itališka mocarela, Milano saliamiu, artišokais ir baravykais) bei tiramisu.
Maisto laukėme ilgiau nei pusvalandį, bet terasoje laikas bėgo nepastebimai. Gal tam daugiausiai įtakos turėjo vasariškas oras ir kartu su juo pasikeitę žmonės? 
Beje, tikite prietarais? Aš tikiu! Va, pavyzdžiui, jei apsidairęs pamatai čia pat pietaujantį garsaus restorano savininką (tikro Restorano), o prieš tave atsisėda vienu geriausiu Lietuvos virtuvės šefu tituluojamas žmogus, tai reiškia, maistas čia bus visai neblogas.
Pietus pradėjome nuo krevečių (8 EUR). Viskas būtų neblogai, jei ne ta skrudinta duona. Kodėl ji buvo tokia tampri? Net sunku ją buvo valgyti. Įsidedi kąsnelį krevetės, salotų – skanu. Tada užkandi duona ir nebejauti nieko, tik tamprią duoną. 
Padažas man pasirodė švelnokas, nors buvo žadėtas aštrus (man jis tiko, bet kadangi aš nesu aštrumo mėgėjas, kitiems tai tikrai gali užkliūti). Tad apibendrinant – krevečių visuma buvo vidutiniška.
Picos eilė (40 cm – 14 EUR). Ją galiu apibūdinti vienu žodžiu – skaniausias picos padas ir vieni geriausių priedų, kuriuos man teko kažkada ragauti ant picos! Ir viskas? Taip... Viskas telpa į tai, ką parašiau. 
Net negaliu atpasakoti, su kokiu malonumu mes ją suvalgėme (užsisakėme 40 cm, kad galėtume mėgautis dviese). Gal padas ir galėjo būti traškesnis, bet jo purumas ir lengvumas panaikino visas mano abejones.
Be to, ji dar buvo ir beprotiškai sultinga, tad jokių papildomų aliejų jai nereikia. O dar tie nuostabūs priedai - šviežia mocarela, baravykai, saliamis... 
Savaime suprantama, kad picą valgėme rankomis, taip sustiprindami savo ryši su ja. Gaila - ryšys buvo toks trapus, kad pica neatlaikė mūsų meilės ir greitai atsidūrė mūsų skrandžiuose.
Ir kai jau atrodo, kad nieko nebegali būti geriau (tikrai negali), atkeliauja tiramisu (4 EUR).
Prisipažinsiu, kad nesu šio deserto mėgėjas, bet šį kartą nusprendžiau padaryti išimtį (jei būtų tik du desertai, imčiau antrą deserto variantą). Ir tikrai nesuklydome. 
Tiramisu buvo be priekaištų ir sąžiningai sakau - patiko. O didžiausia jo stiprybė – ištižimas, kuris ir parodė, ko vertas šis desertas. Kai tik pamačiau, pagalvojau, kad čia dar vienas tešlainis su kremu, bet kaip aš klydau... 
Po tvirta jo išvaizda slėpėsi didesnis ištižėlis nei taip pagarsėję Lietuvos verktiniai...
Jokio tešlos skonio, tik kava, kremas ir nuostabos jausmas. Jis buvo tobulas. Toks tobulas, kad jei bandyčiau aprašyti, kaip aprašiau Kauno spurginę,  turėtume jau ne 5 sugraudintas tetas, o verkiančius vyrus. 
Beje, nutariau ir toliau niekur neragauti tiramisu - kam gadinti tokį gerą prisiminimą?
Reikia apibendrinimo? Rekomenduoju.
Vertinimas: 9 iš 10 (kaltos krevetės, tiksliau duona)
Kaina: už pietus sumokėjome ~35 EUR + visos monetos, kurias radau piniginėje (gėrėme kokteilį, kolą ir kavą)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.