Šįmet gyventi į studiją Vilniuje, Užupyje, persikėlusi A.Haglund mėgaujasi tuo, kad maisto ruošimas nėra būtinybė ar prievolė.
„Gyvenu viena, todėl galiu leisti sau nesirūpinti kelių patiekalų pusryčiais, pietumis ir vakariene. Anksčiau tai buvo įprasta“, – pasakojo dizainerė.
Moteris juokavo, kad darbą nuo namų skiria vos dvylika laiptelių – tiek reikia palypėti, kad iš studijos patektų į gyvenamąją erdvę.
– Kaip prasideda jūsų diena? Pusryčius valgote?
– Visada valgau pusryčius. Išgeriu stiklinę vandens, puodelį kavos, suvalgau lėkštę avižinės košės, išgeriu puodelį jogurto. Kasryt geriu šviežiai spaustų apelsinų, citrinų ir greipfrutų sulčių.
Tuo dažniausiai mano sukimasis virtuvėje baigiasi. Kartais ryte išverdu puodą grikių ar lęšių košės ir ją valgau keletą dienų.
– Pietus ir vakarienę įprastai valgote ne namuose?
– Dažniausiai renkuosi kavines ar restoranus, kur skanus maistas, geras ir šiltas aptarnavimas, mieli žmonės aplinkui.
Pietums visada valgau daržovių sriubos, kartais jūrų gėrybių, tik jos Lietuvoje nėra skanios, nes atvežamos šaldytos. Jūrų gėrybes valgau pilna burna ten, kur jos auginamos.
– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Šampano arba baltojo vyno.
– O kavos daug geriate, ypač kai reikia kurti naktimis?
– Ne per daugiausia. Po vakarienės restorane išgeriu puodelį espreso. Namuose naktimis apsieinu be kavos.
– Ko už jokius pinigus negalėtumėte įsidėti į burną?
– Sakoma, už didelius pinigus įmanoma viskas. (Juokiasi.) Vis dėlto žalios gyvatės mėsos vargu ar paragaučiau ir už didelius pinigus.
– Ar kada nors yra tekę laikytis dietos? Gal buvote nusprendusi tapti vegetare?
– Dietos laikiausi lygiai savaitę, kai turėjau skrandžio problemų. Gydytojams leidus grįžau prie įprastos mitybos. Vegetarizmo idėjų nesivaikau, bet kelis kartus gyvenime yra buvę, kad maždaug mėnesį nenorėjau mėsos. Paskui vėl viskas stojo į savo vietas.
– Kokia jūsų grožio paslaptis?
– Geri genai. Sporto klubų nelankau, dietomis nesižaviu.
Mėgstu važinėti dviračiu, rytais prausiuosi po šaltu, karštu ir vėl po šaltu dušu.
– Esate smagurė ar vietoj deserto mieliau rinktumėtės kepsnį?
– Saldumynų nemėgstu visiškai. Daug būdama Prancūzijoje, kurios virtuvę tiesiog dievinu, kaip ir Italijos, pamėgau įvairių rūšių sūrį.
Vienas mėgstamiausių mano desertų – kepta kriaušė su pelėsiniu sūriu.
– O lietuviška virtuvė jums priimtina?
– Žinoma. Mielai kartais sukertu cepeliną ar bulvinį blyną. Man patinka, kad lietuviška virtuvė išlieka labai natūrali.
– Jeigu pamojusi burtų lazdele galėtumėte atsidurti kur tik norite ir mėgautis svajonių vakariene, ką pasirinktumėte?
– Tokia vakarienė mano gyvenime jau buvo. Tuomet buvau 26-erių. Mane pakvietė į Čikagos rotušėje surengtą priėmimą.
Aplinka, žmonių apranga ir bendravimas tiesiog užbūrė. Tiesa, tąkart nesugebėjau praryti nė kąsnio. Buvau tokia nustebusi, kad išgėriau kelis gurkšnius vyno ir daug stiklinių vandens.
Kriaušės su mėlynuoju pelėsiniu sūriu
Patiekalui reikės:
4 kriaušių, 2 šaukštelių sviesto, 100 gramų pelėsinio mėlynojo sūrio, šlakelio pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus.
Nuplautas ir nusausintas kriaušes nulupkite, perpjaukite išilgai pusiau, išimkite sėklalizdžius, kotelio siūlus ir išskaptuokite. Į kiekvieną duobutę įdėkite pusę šaukštelio sviesto, ant viršaus uždėkite sūrio.
- Pašaukite į 180 laipsnių karščio orkaitę. Po 15 minučių kriaušes apšlakstykite aliejumi, kad neskrustų. Kepkite, kol kriaušės suminkštės, o sūris išsilydys.
