Keptas kiaulės kumpis, netikras zuikis, baltoji mišrainė, šviežių daržovių salotos, varškės pyragas – tai tik keletas patiekalų, kurie Velykų rytą puikuojasi ant lietuvių stalo. O ko skanauja kitų tautų atstovai? Susipažinkite su skirtingų pasaulio tautų Velykų vaišėmis.
Lenkija. Pamirškite kalorijas. Velykos – metas prisikirsti sočiai, riebiai ir saldžiai. Ant tradicinio lenkų stalo visuomet būna virtos, troškintos ir keptos mėsos, būtinai turi būti keptas kumpis, įvairių dešrelių ir dešros, bent keli paukštienos patiekalai.
Taip pat valgomas vienas seniausių lenkiškų patiekalų, išlikęs iš viduramžių, – putra. Manoma, kad šią sriubą srėbė ne tik varguomenė, bet ir karaliai, pavyzdžiui, XIV amžiuje ji buvo gaminama Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos rūmuose.
Vietoj putros gali būti patiektas riebus vištienos sultinys ar sriuba iš žarnokų ir skrandžių (lenkų k. „flaki“). Ji taip pat atkeliavo iš gilios senovės. Beje, teigiama, kad būtent iš Lenkijos po pasaulį pasklido tradicija stalą puošti sviestiniu avinėliu. Velykų vaišės Lenkijoje neįsivaizduojamos be pyragų, bandelių, Velykų bobos – gausiai glajumi aplieto mielinio pyrago.
Italija. Kadangi Velykos žymi gavėnios pabaigą, per pusryčius ant stalo dedama ėrienos ar ožkienos patiekalų, saliamio, artišokų, kiaušinių. Specialiai šiai šventei kepama velykinė duona, įdaryta sūriu ir šonine, dešra ar kumpiu.
Taip pat italai garsėja balandės formos velykiniu mieliniu pyragu „Colomba“ (išvertus iš italų k. – balandė). Šis razinomis, migdolais, cukruotais vaisiais įdarytas pyragas kepamas specialioje formoje, kuri primena balandę išskleistais sparnais.
Vokietija. Didysis ketvirtadienis Vokietijoje yra žinomas kaip žaliasis ketvirtadienis, kai vokiečiai tradiciškai valgo žalios spalvos patiekalus. Tad prieš pat Velykas vienu populiariausių patiekalų tampa patiekalai iš špinatų ar daržinių builių sriuba. Velykų dieną sode ar miške slepiami margučiai.
Po to vyksta savotiškos varžybos – laimi tas, kuris randa daugiausia kiaušinių. Šventei kepamas kumpis, netikras zuikis, pyragai, avytės ar kiškio formos sausainiai.
Graikija. Velykos šioje šalyje laikomos labai svarbia šeimos švente. Kaip ir lietuviai, graikai vienas kitą sveikina susimušdami margučiais. Per Velykas neretai į lauką išnešami stalai, ant jų sudedamos vaišės – keptas ėriukas, salotos, margučiai, pyragas.
Graikai didžiajai pavasario šventei kepa mielinį pyragą „Tsoureki“. Tai apvalus pyragas, pagardintas laukinių vyšnių kauliukų esencija. Dažnai jis puošiamas raudonai dažytais kietai virtais kiaušiniais, simbolizuojančiais Kristaus kraują.
Jungtinė Karalystė. Britiškos Velykos neįsivaizduojamos be saldžių karštų bandelių, pažymėtų kryžiaus ženklu. Dažniausiai jos patiekiamos Didįjį penktadienį. Velykų laikotarpiu šioje šalyje taip pat populiaru valgyti ir pyragus su džiovintais vaisiais. Tradiciškai juos puošia 11 arba 12 marcipaninių rutuliukų – jie simbolizuoja apaštalus.
Ant britų stalo taip pat puikuojasi kumpis ir, žinoma, kiaušiniai. Velykų dieną žaidžiamas žaidimas – nudažyti kiaušiniai išslapstomi namuose ir kieme, o tuomet juos reikia surasti.
Danija. Ant stalo karaliauja avienos patiekalai. Stalą puošia ėriuko formos kepiniai ir dekoratyvinės avyčių figūrėlės.
Latvija. Ant Velykų stalo būtinai būna paplotys, mat forma jis primena saulę. Taip pat latviai Velykoms gamina taukuotį – patiekalą iš perlinių ar kitų kruopų, į kurį įdėta lašinių arba taukų bei bulvių. Valgomi ir žirnių kukuliai, patiekiami su rūgpieniu arba raugintomis pasukomis. Jeigu prieš Velykas karvė atsivesdavo veršiuką, ant vaišių stalo būdavo kepto priešpienio.
Rusija. Svarbiausias valgis – margučiai, tačiau Velykos neįsivaizduojamos be mėsos, žuvies, salotų. Taip pat tradiciškai patiekiama pascha – piramidės formos desertas, pagamintas iš varškės, sviesto, cukruotų vaisių, riešutų. Saldėsis puošiamas religiniais simboliais, tokiais kaip raidės XB, reiškiančios „Christos voskres“, arba lietuviškai – „Kristus prisikėlė“.
Ne tik Rusijoje, bet ir kitose krikščionių ortodoksų šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Gruzijoje, daugelis šeimų per Velykas kepa „Kulich“ pyragą. Pyragas kepamas aukštose formose, apipilamas baltu glajumi ir puošiamas gėlėmis. Šį pyragą paprastai per Velykų mišias pašventina šventikas.
Armėnija. Kaip ir kitų tautų atstovai, armėnai valgo daug mėsos, kiaušinių, daržovių, tačiau jų vaišėse būna ir vienas išskirtinis patiekalas – tai saldus plovas. Jis verdamas iš ryžių, džiovintų vaisių, graikinių riešutų, lydyto sviesto.
Skanėstai iš viso pasaulio
Švenčių nuotaiką pajusite užsukę į „Lidl“ parduotuves, kur prekiaujama išskirtiniais privataus prekės ženklo „Deluxe“ produktais.
Šioje linijoje – patraukliomis kainomis parduodami aukščiausios kokybės rinktiniai gaminiai iš gastronominėmis tradicijomis garsėjančių šalių: Italijos, Prancūzijos, Graikijos ir kitų.
Ir, žinoma, savo kraštą visame pasaulyje garsinantys produktai, pavyzdžiui, aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus iš Kretos, 45 dienas brandintas ožkų pieno sūris iš Bulgarijos arba kietasis pelėsinis sūris „Mature Blue Stilton“ iš Didžiosios Britanijos.
Didžioji dalis „Deluxe“ produkcijos pažymėta geografinėmis nuorodomis ir įvertinta tarptautiniais kokybės bei aplinkosaugos sertifikatais. Skamba prabangiai? „Deluxe“ prabangą gali įvertinti kiekvienas.
„Proginių produktų pardavimas aiškiai atskleidžia pirkėjų skonį. Mūsų išvada – Lietuvos gyventojams šventės privalo būti saldžios! – teigė Ilona Petrusevičiūtė, UAB „Lidl Lietuva“ Pardavimų skatinimo departamento vadovė. – Kai kurių smaližių jau pamėgtų „Deluxe“ produktų, pavyzdžiui, tiramiso su puriu maskarponės sūrio kremu, žiemą tapusio tikru hitu, atsargas parduotuvėse pildome iki pat Velykų.“
Mėgstantys pikantiško skonio valgius taip pat neturėtų nusivilti, mat „Deluxe“ apima visą maisto gaminių asortimentą nuo mėsos gaminių, žvėrienos ir žuvies produktų bei jūrų gėrybių iki prieskonių ir padažų bei užkandžių. Tad „Deluxe“ prekių rasite visuose „Lidl“ skyriuose.
