Žinomai drabužių kūrėjai maisto ruošimas – lyg dar viena kūrybos forma ar atsipalaidavimo seansas, rašo „TV antena“.
„Kaip tradicinė Lietuvos moteris su namiškiais dažnai bendrauju per maistą, ypač savaitgaliais, kai randu laisvesnę valandą“, – kalbėjo J.Talaikytė.
Dizainerės virtuvėje yra ir jos profesinių knygų. Moteris pasakojo, kad dažnai ant to paties stalo ir ruošia maistą, ir piešia eskizus, ir kuria papuošalus.
– Ar pavasarį keičiasi jūsų valgiaraštis?
– Taip, jis smarkiai žalėja. Kai vaikai dar buvo maži, kaimynų berniukas papietavęs su mumis parbėgo namo ir skundėsi mamai: „Jie valgo žalią sriubą, žalią pyragą ir geria žalią kokteilį. Kažkokia nesąmonė.“
– Ar jūsų virtuvėje yra daug maistui ruošti skirtos įrangos?
– Tradicinė dujinė viryklė, elektrinė orkaitė – akių lygyje, taigi prieš jokią vištą ar pyragą nesilankstau. Virtuvėje taip pat yra indaplovė, virdulys, smulkių prietaisų trintoms sriuboms ar kokteiliams ruošti, sultims spausti, čirviniams blynams ar vafliams kepti.
Draugai kėsinasi padovanoti kavos virimo aparatą, bet man skaniausia paprastai plikyta kava. Nelabai mėgstu visokių specialių įrankių, geriausiai valdau įprastus gerai pagaląstus peilius, skustukus.
Geri įrankiai virtuvėje ir darbe man labai svarbūs, smailus pieštukas – mano vizitinė kortelė. Savo pieštukų, teptukų, peiliukų, žirklių, replyčių niekam neskolinu. Kai kurie darbo įrankiai turi savo atsiradimo istoriją, esu prie jų prisirišusi. Tai galiu pasakyti apie apie virtuvės įrankius.
– O receptų knygų jūsų virtuvėje galima rasti? Ar jų dairotės internete?
– Receptų neužsirašinėju, patiekalų ar padažų skonį atkuriu iš atminties arba eksperimentuoju. Receptų knygos su gražiais paveiksliukais man patinka kaip meno kūriniai, galiu jas vartyti, kad pagaučiau įkvėpimą.
– Ar turite iš mamos, senelių paveldėtų receptų sąsiuvinių?
– Ne, bet keletą konservavimo ir uogienių virimo receptų esu paveldėjusi iš šeimos moterų. Maisto ruošimo paslaptimis domėtis pradėjau dar vaikystėje. Mama ruošia tradicinius kasdienius lietuviškus patiekalus. Jos šaltiena, cepelinai ir traškūs bulviniai blynai sušildė ne vieną svečią.
O mano anapilin jau iškeliavęs tėvelis sekmadieniais puikiai ruošdavo triušieną, kaukazietiškus troškinius, plovą, raugdavo kopūstus, sūdydavo žaliuokes ir rudmėses.
– Kokį patiekalą labiausiai mėgstate ruošti?
– Troškintas daržoves ir aštrią vištos krūtinėlę, trintą moliūgų, brokolių ar špinatų sriubą. Sekmadieniais ir laukdama svečių ruošiu karštą lašišą, įvairias aštrias česnakų ir avokadų, varškės ir žolelių užtepėles, burokėlių karpačą, kepu špinatų ir varškės pyragą.
Namuose visada būna mano keptos duonos. Nuo tada, kai duonos raugu maloniai pasidalijo draugės motina Teresė, ją kepu nuolat. Šios moters garbei pavadinau ją Teresėlės duonele.
– Kokie įprastai būna jūsų pusryčiai?
– Kava ir naminės duonos sumuštinis su peršviečiamu serano kumpio gabalėliu, pagardintu obuolio skiltele.
Sekmadieniais arba tuomet, kai neskubu, – kava, minkštai virtas kiaušinis, šaukštas majonezo su krienais ir juodos duonos riekė su sviestu. Tai mano mėgstamiausi pusryčiai nuo vaikystės.
– Labiau vertinate lietuvišką ar svečių šalių virtuvę?
– Mėgstu ragauti, keliaudama prisitaikau, bet pasiilgstu savos lietuviškos virtuvės palengvinto varianto – nevalgau riebiai ir daug.
– Save laikote sveiko maisto žinove ir puoselėtoja?
– Aš smalsi, todėl esu išbandžiusi ir žaliavalgystę, ir jogų siūlomą maistą. Kai kas tinka, patinka ir pritampa man.
Dažniausiai klausau organizmo. Nuo mažens nemėgstu pieno, geriau renkuosi kefyrą, kartais jogurtą. Mėgstu raugintus kopūstus ir troškintas daržoves. Mėsą valgau beveik kasdien, bet nedaug ir kokybišką. Vasarą – daug mamos ir pačios augintų salotų, pomidorų, vaisių.
– Kokių egzotiškų patiekalų esate ragavusi?
– Pats egzotiškiausias Tailande ragautas vaisių karalius, afrodiziakas – dorijanas. Jo skonis dar pusė bėdos, bet kvapas baisus.
Gal ne tiek egzotiškas, kiek įdomus patiekalas – Kalabrijos enduja – aštri kiaulių pažandžių ir paprikų užtepėlė, panaši į mūsų lašiniuotį.
– Ko už jokius pinigus negalėtumėte įsidėti į burną?
– Na, austres šliurpti su šampanu mėgstu, sraiges iš kiautelių adatėle traukiu, aštuonkojį ir juodosios paelijos valgiau.
Gaidžių galvų su skiauterėmis ir kojų su nagais sriubą verdant mačiau, bet paragauti noras nekilo. Nenorėčiau ragauti ko nors krutančio, pūdyto, labai smirdinčio, nebandyčiau visokių liaukų ir jaučių akių obuolių.
– Ko visada būna jūsų šaldytuve?
– Vytinto kumpio, raudonųjų ikrų, šviežių daržovių sriubai, geltono sūrio, duonos raugo, aštrių padažų ir konservuotų daržovių šiupinių, šaldytų uogų ir grybų.
– Jeigu netikėtai užsuka svečių, kuo juos vaišinate?
– Greitai paruošiamomis užtepėlėmis ir namine duona, sūriu ir vaisiais, sumuštiniais, arbata, kava, šokoladu. Jei svečiai alkani, visuomet pasiūlau sriubos ar dienos troškinio, galiu greitai iškepti miltinių arba bulvinių blynų.
– Be kokio patiekalo jūsų namuose neįsivaizduojama šventinė vakarienė?
– Visi mėgstame lašišų, špinatų ir varškės pyragą. Jį kepu dažnai. Šventinės vakarienės mūsų namuose improvizuotos, todėl valgiaraštis būna įvairus, įkvėptas metų laiko ar kelionių įspūdžių.
– Esate smagurė ar vietoj deserto mieliau sukirstumėte kepsnį?
– Kepsnį, nes saldžių pusryčių visai nemėgstu. Man geriau silkė ar kiaušinienė su raugintais kopūstais. Saldumynus valgau mažais kiekiais prie kavos, aš juos vadinu skaniukais. Užtenka šokolado gabalėlio ar ledų šaukšto, kad pasijusčiau laiminga.
Šventėms ruošiu tiramisu, o vasarą – gaivius jogurtinius braškių ar mėlynių tortus. Anksčiau tobulai kepdavau medaus ir šokoladinį aguonų tortus, bet tai buvo seniai. Reikėtų atgaivinti įgūdžius ir palepinti namiškius.
– Kokių paslaptingų receptų turite grožiui puoselėti?
– Valgykite, ką norite, tik po nedaug ir dažniau. Svarbiausia maistą ruošti su nuotaika ir valgyti malonioje draugijoje.
Teresėlės duonelė
Patiekalui reikės:
1 stiklinės duonos raugo,
1 stiklinės saulėgrąžų,
1 stiklinės sėmenų,
1 stiklinės sėlenų,
1 stiklinės avižinių dribsnių,
1 saujos anakardžių ar graikinių riešutų,
1 šaukšto druskos,
3–4 šaukštų cukraus,
1 litro vandens,
1 kg aukščiausios rūšies kvietinių miltų.
Viską suberkite į puodą ir maišydami pilkite drungną vandenį, palengva įmaišykite ir raugo. Masę uždenkite lininiu rankšluosčiu ir palikite 10–12 valandų, kad raugas pakiltų.
Stiklinę formą išklokite kepimo popieriumi arba maistine plėvele, šiek tiek patepkite aliejumi ir sukrėskite tešlą. Mediniu šaukštu išlyginkite ir suvilgytu delnu apglostykite tešlos paviršių, apibarstykite kalendrų ar kmynų sėklomis. 180 laipsnių orkaitėje kepkite apie 90 minučių.
Iškeptą duoną ištraukite iš orkaitės, atsargiai išimkite iš formos, apvyniokite drėgnu lininiu rankšluosčiu, kad nesukietėtų pluta, ir palikite atvėsti.
