Tradicinių indiškų saldumynų gamyba reikalauja atidumo ir laiko. Pienas, lydytas sviestas kaitinami ant ugnies ir nuolat maišomi; formuojasi savita gaminio konsistencija. Taip iš pieno gaunamas barfis, kaitinat saldintame piene (arba vandenyje) ir svieste manų kruopas gaminama manų chalva.
Šiandien skaitytojams pasiūlysime pasigaminti saldumynų, kuriems pagaminti nereikės daug laiko ar ypatingų ingredientų. O tie, kurie mėgsta pasisukioti virtuvėje ilgiau, taip pat turės ką veikti. Linkime, kad rezultatas būtų to vertas.
Mums padės žmonės, kuriems vedų virtuvės paslaptys jau daug metų tapusios kasdienybės dalimi.
Grįsta vegetarizmo principais
Kalbėdami apie vedų virtuvę, negalime aplenkti vienų žinomiausių Lietuvoje šios virtuvės „ambasadorių“: Žilvino ir Zitos Užkuraičių.
Daugiau kaip dvidešimtį metų sveiką gyvenseną propaguojanti kėdainiečių šeima dosniai dalijasi patirtimi. Jie primena, kad vedų virtuvė grįsta vegetarizmo principais. Čia nenaudojami nei šokoladas, nei kiaušiniai, tad šiems produktams alergiški žmonės vedų saldumynais gali paįvairinti mitybą.
Kakava šioje virtuvėje keičiama kerobu – milteliais, gaunamais iš džiovintų saldžiojo pupmedžio ankščių. Kiaušinio plakinį atstoja riebalai: aliejus, lydytas sviestas.
„Gamindami vietoje kiaušinių dažniausiai įplakame bananą – puikiai išeina, – šypsosi Ž.Užkuraitis. – Vedų saldumynai garsėja ypatingu skoniu. Jie gaminami iš natūralių dalykų ir ilgai laikosi“.
Idėjų ir optimizmo nestokojanti šeima dalijasi gardžiu ir paprastu gardumyno receptu.
Maisto gaminimas – tarsi meditacija
Pajieslyje gyvenančiai Irenai Linkienei, keturių vaikų mamai, atokvėpio minutę rasti nėra paprasta. „Jeigu pavyksta maistą gaminant niekur neskubėti, sukoncentruoti visą dėmesį į tai, ką darai, tuomet maisto ruošimas tampa tarsi meditacija, – pasakoja, – juk kiekviena moteris jaučiasi laiminga, kai jos darbas vertinamas. Smagu, kai žinau, kad šeima valgo šviežiai paruoštą maistą, džiaugiuosi, kai matau, kad tai, ką pagaminau – patiko.“
Daugelį produktų Irena gamina pati: be namuose paruošto jogurto, varškės, sūrio, duonos sunkiai įsivaizduojama šeimos virtuvė.
„Nelaikau savęs ypatinga kulinare, tačiau gaminti labai mėgstu. Ypač saldumynus. Žinoma, ne visuomet pavyksta išvengti netikėtumų. Bet visada yra išeitis. Pavyzdžiui, jeigu netyčia pamiršti į pyragą įdėti… cukraus, o būna ir taip, kepinį galima supjaustyti ir sutepti kondensuotu pienu“, – apie mažas gudrybes pasakoja moteris.
Ir priduria: „Kad svečiai ar namiškiai ragaudami pagamintas vaišes negalėtų atsidžiaugti – nepamirškime gamindami su meile galvoti apie tuos, kam gaminame“.
Kokosiniai rutuliukai
Reikės: 400 g kondensuoto pieno, 400 g kokoso drožlių.
Gaminimas. Kokoso drožles sumaišome su kondensuotu pienu. Masę paliekame pusvalandžiui pabrinkti. Paskui ją dar kartą išminkome ir formuojame rutuliukus. Aliejuje ar ghi (lydytu sviestu) išteptoje skardoje saldumynus išdėliojame 1–2 cm atstumu, kad kepdami nesuliptų. Kepame 200 laipsnių temperatūroje 10–15 minučių, kol paruduoja.
Keksas
Šis gardus pyragas paruošiamas paprastai ir greitai bei puikiai iškepa ir įprastoje kepimo formoje.
Reikės: 665 g miltų (galima naudoti 200 g viso grūdo kvietinių ir 465 g kvietinių miltų), 334 g cukraus (geriau rudojo), 500 g kefyro, 250 g aliejaus, 2 arbatinių šaukšteliai sodos (nugesintos kefyre), vanilės, cinamono, migdolų riekučių.
Gaminimas. Į dubenį suberiame biriuosius produktus: miltus, cukrų, vanilę, cinamoną. Išmaišome. Įpilame kefyro, beriame sodą, supilame aliejų. Viską gerai išmaišome iki vientisos masės. Tešla turi būti tiršta, nelipti prie dubens kraštų. Kepimo indą ištepame riebalais, pabarstome migdolų riekutėmis. (Jeigu norėsime iškeptą pyragą apversti, migdolų riekutės gražiai atrodys ir pyragas bus papuoštas). Galime pyrago viršų pabarstyti ruduoju cukrumi. Jei norime šventiškesnio varianto, galime įberti aguonų, kerobo ar džiovintų vaisių su riešutais.
Kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50–60 min. Iš tos pačios tešlos galime kepti ir keksiukus, o ir vaikučiai juos labiau mėgsta. Keksiukai kepa trumpiau – iki 20 min.
Iškeptą pyragą ar keksiukus galime papuošti cukraus pudra ar citrininiu glaistu (gaminamas iš citrinos sulčių ir cukraus pudros), kerobiniu glaistu (gaminamas iš kerobo, cukraus pudros ir citrinos sulčių).
Prie pyrago labai tinka kinrožių gėrimas. Vaistingo, vertingomis savybėmis pasižyminčio augalo dar vadinamo hibisku arbata paprastai yra labai rūgšti, aitri. Tačiau kinrožių arbatą pagardinus mėta ar pipirmėte ir pankolio sėklomis, aitrumas dingsta. Žinoma, galima įdėti ir cukraus. Atvėsintas gėrimas puikiai atgaivins ir vasaros metu, o supiltas į stiklinį indą papuoš šventinį stalą.
Nekepti gardėsiai
Indiškos virtuvės saldumynai daugeliui asocijuojasi su gardžiaisiais rutuliukais. Jų egzistuoja daugybė variantų. Praveriame duris į Jurgitos Senkienės virtuvę. Jos gaminamos samosos (tradiciniai indiški kepiniai – pyragėliai su daržovėmis) abejingų nepalieka. Prašnekus apie saldumynų gamybą, moteris pasidalina keletu saldžiųjų rutuliukų receptų su skaitytojais.
Meškučio riešutėliai („Rududu“ ir riešutų rutuliukai)
Reikės: 250 g žemės riešutų, 200 g (0,5 indelio) sutirštinto karamelizuoto saldinto pieno „Rududu“.
Gaminimas. Paskrudintus riešutus stambiai sumalame/sukapojame (galima trumpai pamalti mikseriu, kavamale). Maždaug ketvirtadalį smulkintų riešutų atidedame į atskirą dubenėlį. Visus kitus riešutus gerai sumaišome su „Rududu“ kremu ir suformuojame rutuliukus, kuriuos apvoliojame likusiais riešutais. Rutuliukus – saldainiukus sudedame į šaldytuvą. Po gero pusvalandžio galima skanauti.
Nenorintiems daug laiko gaišti prie kiekvieno rutuliuko formavimo, Jurgita pataria paruoštą išminkytą masę iškloti į skardą ir supjaustyti kvadratėliais.
Džiovintų vaisių ir riešutų rutuliukai
Reikės: džiovintų vaisių (tinka slyvos, figos, razinos, datulės, abrikosai, spanguolės), riešutų (kokius mėgstate).
Gaminimas. Džiovintus vaisius nuplauname ir trumpam pamerkiame. Permalame mėsmale. Į masę galima dėti smulkiai maltų riešutų. Iš turimos masės formuojame rutuliukus ir apvoliojame kepintuose ir stambiai smulkintuose riešutuose.
Ten, kur pagaminama iš kirvio
Netoliese stūksančiame name gyveno kukli ir darbšti moteris. Jos vardas – taip pat Irena. Ji – iš tų žmonių, kurie sugeba talentingai gaminti. Iš bet ko. „Ir iš kirvio sriubą išvirčiau“, – užtikrina. Moters rankose beregint gimdavo maži, improvizuoti kulinariniai stebuklai. Prieš dešimtį metų susipažinusi su vedine kultūra, Irena puikiai derino įvairių virtuvių tradicijas. „Oi, proporcijų nežinau, viską darau „iš akies“, iš to kas yra po ranka“, – sakydavo ji.
Maisto gaminimas – ne vienintelis šios moters talentas. Prižiūrimi jos rankų įvairiaspalviais žiedais dabinosi gėlių darželiai, puikiai derėjo vaiskrūmiai. Ireną labai myli vaikai. Deja, kaip ir daugelis moterų kaime, ši darbšti, tvarkinga ir pareiginga moteris turėjo nuolatos sukti galvą, kaip išlaikyti ne tik save, bet ir dukras. Sulaukusi, kol jaunėlė baigs mokyklą, moteris susikrovė lagaminus ir su abiem dukromis išvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje sėkmingai įsikūrė.
Avižiniai sausainiai
Reikės: 300 g avižinių dribsnių, 150 g miltų, 150 g cukraus, 1 stiklinė džiovintų vaisių ir riešutų mišinio, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 50 g sviesto, 2 šaukštelių nugesintos sodos, prieskonių (vanilinio cukraus, kardamono, cinamono), 400–500 g natūralaus rūgpienio, jogurto ar kefyro.
Gaminimas. Avižinius dribsnius, miltus, cukrų, vaisius, riešutus ir prieskonius gerai sumaišome. Įpilame aliejų, sviestą ir sumaišome su soda ir rūgpieniu. Sausainių masei leidžiame pabrinkti 30 – 40 min. Formuojame sausainėlius ir kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių.
Turintiems kantrybės
O pabaigai – dar keletas receptų.
Barfis
Reikės: 1,9 l nenugriebto pieno, 100 g cukraus, 1 šaukšto sviesto.
Gaminimas. Pieną supilame į storadugnį puodą ir kaitiname ant stiprios ugnies. Kai pienas pradeda virti ir kilti, ugnį sumažiname tiek, kad pienas kunkuliuotų, bet nekiltų. Taip pienas virinamas apie valandą nuolat maišant. Pienui tirštėjant maišome vis intensyviau. (Svarbiausia, kad pienas neprisviltų!)
Pienui sutirštėjus sudedame cukrų ir sviestą (dedami tada, kai maišant mentele matomas greitai nykstantis pėdsakas). Toliau verdame nuolat maišydami, kol barfis sutirštėja ir pasidaro tąsus. Kai jau atrodo, kad daugiau sutirštėti nebegali, paverdama dar keletą minučių.
Išvirtą barfį išverčiame į sviestu išteptą skardą. Kai atvėsta tiek, kad galima paimti į rankas, suformuojame maždaug 2,5 cm storio kvadratą. Kai pakankamai sukietėja, supjaustome į gabalėlius.
(Pagal Adiradžos dasa receptą knygoje „Harė Krišna. Vegetariniai valgiai“)
„Paprastas stebuklas“
Reikės: 2 puodelių saldžių pieno miltelių, 1 puodelio ištirpinto sviesto, 1 ir 3/4 puodelio cukraus pudros, vanilinio cukraus.
Gaminimas. Į persijotus pieno miltelius, suberiame cukraus pudrą, vanilinį cukrų ir viską užpilame ištirpintu sviestu. Minkome tarp rankų, kol pasidarys limpanti tešla. Formuojame lazdyno riešuto dydžio rutuliukus. Išeiga – 36 rutuliukai.
(Pagal Rambrhoru devi dasi receptą knygoje „Maistas ir Taika“)
Daugiau skaitykite rinkosaikštė.lt
