Mantas ir iki šios kelionės mėgo sukiotis virtuvėje. Jo silpnybė buvo kepsniai ir mėsos patiekalai.
Bet 2015 metais šešis mėnesius trukusi viešnagė Japonijoje dar labiau atvėrė lietuviui akis – jis suprato, kad pomėgis gaminti gali tapti gyvenimo būdu.
Tuo metu jis buvo Vilniuje įsikūrusio ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ketvirto kurso studentas, turėjęs galimybę pasinaudoti mainų programa ir nuvykti į Japoniją.
Bet jam nebuvo lengva patekti ten, kur gaminami garsieji koldūnai.
„Japonai nenoriai įsileidžia svetimšalius į restoranų virtuvę ir užsieniečiui įgyti jų pasitikėjimą nėra lengva. Japonai – vis dar labai uždara visuomenė“, – po viešnagės įvertino M.Petrauskas.
Paslaptys iš pirmųjų lūpų
Jis pusmetį gyveno Nagojos mieste netoli Tokijo. Svajodamas perkelti Tekančios Saulės šalies maisto gaminimo tradicijas į Lietuvą lietuvis suprato, kad tai turi būti ne sušiai, nes šis patiekalas dažnai būna pritaikytas europiečių skoniui.
Kai paragavo koldūnų, taip susižavėjo jais, kad ėmė galvoti, kaip grįžus į Lietuvą atidaryti tikrą japonišką giodzų barą.
Vilnietis turėjo apsišarvuoti kantrybe, kad galėtų pamatyti, kaip japonai virėjai kepa garsiuosius koldūnus. Kad galėtų išmokti, kaip ruošti šį patiekalą, japonų virtuvės vadovui lietuvį turėjo asmeniškai rekomenduoti koks nors pažįstamas žmogus.
Gavęs tokią rekomendaciją Mantas dvi savaites eidavo į susitikimus.
Šioje šalyje įprasta pirmiausia kalbėti su nepažįstamuoju apie šeimą, o tik vėliau – apie tai, ką norėtų ateityje veikti.
Laimė nusišypsojo Mantui tada, kai garsių restoranų savininkas Matsutaka patikino, kad norėtų kasdien matyti, kaip lietuvis dirbs, ir priėmė mokytis į savo restoraną.
Šis restoranas yra įsikūręs Gindzos rajone, o tai vienas prabangiausių Tokijo rajonų.
M.Petrauskas iš pirmųjų lūpų galėjo sužinoti koldūnų gaminimo paslaptis. Du mėnesius trukę mokymai prasidėdavo anksti ir baigdavosi vėlai vakare.
Vilnietis nesibaidė juodžiausių darbų restorane, kad įtikintų japonus, jog jam neblogai sekasi. Tiktai tuomet Mantui buvo leista atlikti vis sudėtingesnę užduotį.
Koldūnai populiaresni už sušius
Lietuvis turėjo įsiminti daug įvairių taisyklių. Pirmas dalykas, kurį jam pasakė mokytojas, – jei negali gauti šviežio produkto, negali ruošti patiekalo.
Jis įspėjo, kad sulaužius šią taisyklę nukentės ne tik virėjo reputacija, bet ir gali būti rimtų bėdų, jei kas nors užvalgęs prasto maisto apsinuodys.
Mantą sužavėję koldūnai gaminami iš plonos tešlos, juos valgant traška plutelė ir trykšta mėsos sultys. Japonijoje įprasta koldūnus ruošti su kiauliena, bet įdarui gali būti naudojamos ir krevetės, pekininiai kopūstai ar grybai.
Šie koldūnai, kurie gali būti valgomi kartu su sriuba, Japonijoje yra populiaresni nei sušiai. Prie koldūnų ruošiamas užpilas iš sojų padažo, ryžių acto ir kelių lašų aitriųjų paprikų aliejaus.
Japonai dažnai valgo koldūnus kartu su raudonąja miso sriuba, kuri vadinama ilgaamžiškumo paslaptimi. Misas yra tradicinė japoniška sriuba, gaminama iš sultinio ir fermentuotos sojų pupelių pastos – miso.
„Gaminant koldūnus būtų galima laiškinius česnakus pakeisti svogūnų laiškais, bet skonis jau būtų kitoks“, – įspėjo M.Petrauskas, svajojantis apie tai, kad kuo daugiau lietuvių susipažintų su tradicine japonų virtuve.
Itin populiarūs patiekalai iš mirtinai pavojingos žuvies
Didžiausias nuotykis lietuvio laukė, kai japonai parodė, kaip išdarinėti nuodingiausią pasaulyje žuvį fugu. Nepaisant pavojaus mirtinai apsinuodyti, iš fugu paruošti patiekalai Japonijoje labai populiarūs.
Iš tikrųjų šios žuvies mėsa nėra nuodinga, tačiau jos organuose yra daug toksinų, galinčių apnuodyti mėsą, jei ji netinkamai paruošiama.
Suvalgęs blogai paruoštą fugu, žmogus gali mirtinai apsinuodyti. Jis gali gauti didelę dozę stiprių toksinų, kuriems nėra priešnuodžio.
„Pamačiau, kurios žuvies dalys tinkamos valgyti, o kurios – ne. Fugu pelekai buvo nupjauti ir sudžiovinti. Kai mes viską baigėme, buvo pašildyta sakė ir į ją įdėtas gabalėlis šios žuvies.
Kadangi aš pirmą kartą mačiau, kaip darinėjama fugu, turėjau paragauti tokio gėrimo“, – pasakojo Mantas.
Pridėjus taurelę prie lūpų lietuviui buvo šiek tiek neramu, bet jis nesulaužė japonų papročio. Tik labiausiai patyrę virtuvės meistrai gali ruošti prabangų patiekalą iš fugu. Kad gautų licenciją, virėjas privalo turėti ne tik teorinių žinių apie fugu, bet ir sugebėti tinkamai ją išdoroti.
Kartais šie mokymai trunka net trejus metus.
Japoniški koldūnai giodzos
Įdarui reikės:
250 g kiaulienos faršo;
200 g pekininio kopūsto;
20 g česnakų laiškų;
15 g imbiero (tarkuoto);
2–3 česnako skiltelių;
po valgomąjį šaukštą sojų padažo, sakės (ar ryžių vyno);
arbatinio šaukštelio saldaus ryžių vyno (mirino);
druskos, pipirų (pagal skonį).
Tešlai reikės:
240 g miltų;
120 ml virinto vandens;
pusės valgomojo šaukšto druskos.
Padažui reikės:
po 2 valgomuosius šaukštus sojų padažo, ryžių acto;
kelių aitriosios paprikos gabalėlių.
Viską sumaišius faršą reikia bent valandą palaikyti šaldytuve.
Tešlą plonai iškočiokite ir padarykite norimo dydžio koldūnus. Juos sudėkite į keptuvę. Kai koldūnai apskrunda, jų neapverskite, įpilkite apie 100 mililitrų vandens. Uždėjus dangtį, susidarys daug garų. Kai jie išgaruos, koldūnai bus paruošti. Patiekite su padažu sumaišę jam skirtas sudedamąsias dalis.
