Biodinaminės vyndarystės šalininkai pasaulį supranta kaip nedalomą kūno, dvasios ir kosmoso vienovę. Jie ūkį supranta kaip gyvą organizmą, didelį dėmesį skiria gamtos įvairovei, natūraliam gamtos ciklui, remiasi mėnulio, kosmoso įtaka. Žinoma, nenaudoja jokių cheminių trąšų, pesticidų.
Vieni pirmųjų visame Šampanės regione biodinaminės vyndarystės praktiką taikyti pradėjo „Leclerc-Briant“ šampano namai. Šiandien jie – vieni labiausiai vertinamų, sulaukiantys daugybės apdovanojimų pasaulyje. Be to, jau 5 metus šių namų šampaną kuria žinomas biodinamikos ekspertas Herve Jestinas.
Kuo ypatinga biodinaminė vyndarystė? Kokia šios krypties pradininkais tapusių šampano namų „Leclerc-Briant“ istorija? Apie visa tai pasakojo Lietuvoje „Šampano šventėje“ dalyvavusi „Leclerc-Briant“ šampano namų atstovė Helene Charbaut.
– Taigi, kokia „Leclerc-Briant“ namų istorija? Ar tai – seni, tradiciniai, ar modernūs šampano gamintojai?
– Nors esame modernūs, labai vertiname tradicijas, o jų per tiek metų tikrai turime!
Namų istorija prasidėjo 1872 m., kai Lucienas Leclercas Cumieres kaimelyje įsteigė „Leclerc“ namus.
1955 m. Bertrandas Leclercas, ketvirtos kartos vyndarys, drauge su žmona Jacqueline Briant oficialiai pakeitė namų statusą ir įkūrė „Leclerc Briant“ šampano namus. Tais pačiais metais pagrindinė būstinė buvo perkelta į Epernė, kur yra iki šiol.
1950 m. Bertrandas ir Jacqueline pradėjo puoselėti ekologiją, vynuogynus prižiūrėti ekologiškai. Jau tada stengtasi prisitaikyti prie gamtos ją puoselėjant, o ne pertvarkant. Dėmesys natūralumui tapo labai svarbus.
Nors Bertrandas ir Jacqueline buvo tik kuklūs, nedideli vyndariai, „Leclerc“ šampano namai jau tada buvo pavyzdžiu regione.
1960 m. pradėjome eksperimentus su biodinamika.
1990 m. namų valdymą paveldėjo Bertrando sūnus Pascalis. Jis tęsė tėvų darbus ir toliau diegė biodinaminius vynuogynų valdymo principus. Tada lygiai pusė turimų vynuogynų buvo biodinaminiai.
Būdamas aktyviu šios kultūros puoselėtoju, Pascalis susirado bendraminčių (kitų vynuogių augintojų) ir pradėjo biodinamikos judėjimą visame Šampanės regione.
Deja, Pascalis netikėtai mirė ir 2012 m. namus įsigijo amerikiečių pora Markas Nunnelly ir Denise Dupre. Juos sužavėjo „Leclerc Briant“ namų filosofija, istorija ir, žinoma, šampanai!
Jų partneriu tapti buvo pakviestas Šampanėje užaugęs, daugybę patirties vyndarystėje turintis ir šiandien namų vadovo pareigas einantis Fredericas Zeimettas.
– Kiek vynuogynų turite patys? Kuriuose Šampanės regionuose?
– Mums priklauso 10 hektarų vynuogynų, dauguma jų yra Premier cru kokybės kaimeliuose (Cumieres, Hautvillers, Mareuil-sur-Ay, Bisseuil ir Rilly la Montagne).
Kitą dalį – maždaug tiek pat, kiek užauginame – perkame iš kitų vynuogių augintojų. Jie – ilgamečiai, patikimi partneriai, gerbiantys „Leclerc Briant“ vertybes ir, be abejo, sertifikuoti kaip ekologiški ar biodinaminiai.
Dalis perkamo derliaus auginama prestižinėje Cote des Blancs vietovėje.
– Kuo ypatingi Jūsų vynuogynai? Šiandien jie visi yra biodinaminiai, tiesa?
– Žinoma, tik biodinaminiai! Kaip minėjau, dauguma mūsų vynuogynų yra klasifikuojami kaip Premier cru, auginame tris pagrindines vynuogių rūšis – 'Pinot Noir', 'Pinot Meunier' ir 'Chardonnay'.
Mes tikime, kad tarp dirvožemio, vynmedžių šaknų ir aplinkos vyksta nuolatiniai mainai. Kadangi tikime biodinamika, naudojame tik natūralias trąšas, vaistus ir kitas priemones, vynuogynus prižiūrime kuo natūralesniais būdais. Pavyzdžiui, dirvą ariame ir žemes paruošiame tik arklių, o ne specialios įrangos pagalba.
Be to, pasirinkę biodinamiką tikime, kad ligos – dalis gyvenimo ir to negalime išvengti. Kaip bebūtų, jas nugalėti stengiamės natūraliais metodais. Pavyzdžiui, vynmedžiai gali būti užpulti miltligės parazitų. Ką mes darome? Natūraliomis priemonėmis apsaugome pačias vynuoges – jos lieka visai nepažeistos, tačiau leidžiame ligai pasiekti vynmedžio viršūnę. Tuomet ją tiesiog nupjauname. Susmulkiname ir išbarstome žemėje – taip tarsi perduodame informaciją ateities parazitams ir ligoms, kad šie mūsų laukuose nepageidaujami.
– Turite nemažai skirtingų atskirų plotelių (vadinamųjų parcelles arba lieu-dit) šampanų. Kuo jie ypatingi, ar vis dar juos kuriate?
– Šampanus iš atskirų plotelių 1960 metais kurti pradėjo B.Leclercas. Tuo metu tai nebuvo įprasta praktika – dauguma gamintojų maišė vynus.
Iš tiesų tų plotelių nebeturime, vis dar prekiaujame anksčiau sukurtais šampanas iš Crayeres ir Chevres Pierreuses, tačiau po truputį pakeisime juos naujais šampanais – „Basse Prieres“ ('Pinot Noir' iš Hautvillers) ir 'Clos des Trois Clochers“ ('Chardonnay' iš Villers-Allerand plotelio).
– Papasakokite, kuo išskirtinis yra gamybos procesas? Ar laikotės senųjų tradicijų, ar labiau vertinate modernius metodus?
– Visas vynifikacijos procesas buvo pakeistas. Biodinaminius principus taikome ne tik vynuogynuose, bet ir kurdami, brandindami vynus. Susikurti tokią sistemą nebuvo paprasta – tada nebuvo jokių informacijos šaltinių, kitų namų gerųjų praktikų.
Gamybos procese naudojame augalus, mineralus, natūralią dienos šviesą, net orą. Kiekviename etape nuo sulčių spaudimo iki mielių nuosėdų šalinimo išlaikome natūralumą, švelnumą.
Gerbiame vynus, jų „klausomės“, suteikiame reikiamą natūralią šviesą, remiamės kitais biodinamikos principais – darome viską, kad atsiskleistų individualumas, geriausios savybės, tačiau išliktų unikali energija.
Visi mūsų vynai dalį laiko yra brandinami tam tikro senumo statinėse – tai skoniui suteikia rafinuotumo. Vyno rūgštis ir mediena sukuria tam tikrą stabilumą, padeda atskleisti natūralias vynuogių savybes, atsiranda skonio, poskonių pusiausvyra.
Po to šampanas ilgą laiką brandinamas požeminiuose kreidiniuose rūsiuose, kur palaikoma optimali temperatūra ir drėgmė.
Kai šampanas subręsta, pašalinamos mielių nuosėdos (disgorgement procesas). Tuomet įprastai dedamas cukrus (natūralaus likerio pavidalu). Mes jį naudojame tikrai minimaliai. Stengiamės, kad kiekvienas ragaujantis mūsų šampaną iš tiesų pajustų gėrimo ryšį su vynmedžiu, gamta.
Tikrai nesileidžiame į kompromisus kokybės sąskaita, tikime, kad šampanas, vertas lydėti žmones svarbiausiais jų gyvenimo momentais, nusipelnė ypatingo atidumo ir dėmesio.
– Gaminate tik ekologišką, biodinaminį šampaną. Kaip apibrėžtumėte, kuo jis skiriasi nuo įprasto?
– Tai – jau istorinis „Leclerc Briant“ sprendimas. 1980 metais buvome vieni pirmųjų pasirinkę šią kryptį visame regione. Šiandien esame vieninteliai namai (Negociant) Šampanėje, kurių visos naudojamos vynuogės yra organinės ir apima visus tris pagrindinius regionus: La Cote des Blancs, La Montagne de Reims ir La Cote des Bar.
Pasaulį suprantame kaip nedalomą kūno, dvasios ir kosmoso vienovę. Ūkis – tai gyvas organizmas. Didelį dėmesį skiriame gamtos įvairovei, nenaudojame jokių cheminių trąšų, pesticidų ir t.t., rūpinamės natūraliu gamtos ciklu, remiamės mėnulio, kosmoso įtaka.
Biodinamika leidžia pajausti virpesius tarp kosmoso ir mikroorganizmų, tarp vynmedžio ir vyno – visa tai kuria harmoniją.
– Kaip apibūdintumėte savo šampanų stilių?
– Žmonėms, geriantiems mūsų šampaną, siekiame padovanoti unikalią emociją, ypatingą akimirką. Mūsų vynuose juntama aukšta energija, natūralumas, gaivumas, intensyvumas.
Gamta išreiškia pati save. „Leclerc Briant“ skonis dažniausiai nesunkiai atpažįstamas net aklųjų degustacijų metu.
– Kokius šampanus kuriate?
– Turime keletą skirtingų asortimento grupių. Pirmoji – klasikinė („Classics“). Joje vynai maišyti, išlaikant maksimalų natūralumą, tikruosius skonius ir aromatus; naudojamas minimalus kiekis rezervinių vynų. Šioje grupėje yra „Brut Réserve“, „Brut Rose“, „Demi-Sec Vintage 2006“ ir „Vintage 2007“ šampanai.
Dar turime specialiuosius atskirų plotelių („Single Vineyards“) šampanus. Jie išreiškia esmines konkrečių plotelių, uogų augimo aplinkos (terroir) savybes. Čia rasite „Les Chevres Pierreuses“, „La Croisette“ (plotelis mūsų namų sode) ir „Les Crayeres“ šampanus.
„Specialty“ šampanų asortimente – tvirtas ir minerališkas „Blanc de Meuniers“, taip pat „Cramant Sans Soufre Grand Cru Blanc de Blanc“, „Rose de Saignée 1990“, „Vintage 1985“, „Cuvée Divine“ (solera vynifikacijos procesas) ir „Rubis de Noirs 2006“.
– Kokius apdovanojimus yra pelnę „Leclerc-Briant“ šampanai?
– Tiesą sakant, daugybę! Pavyzdžiui, 2015 m. „Wine Spectator“ mūsų šampanai buvo įvertinti taip:
„Les Chevres Pierreuses“ – 92 balai iš 100;
„La Croisette“ – 94 balai iš 100;
„Brut Reserve“ – 90 balų iš 100;
„Brut Rose“ – 90 balų iš 100;
„Cuvée Divine“ – 93 balai iš 100.
2016 m. „Sakura“ (Japonų moterų vyno apdovanojimuose) „La Croisette“ (2012 m.) šampanas gavo du aukso medalius, „Rubis de Noirs 2006“ gavo vieną aukso ir „Brut Reserve“ (2012 m.) – vieną sidabro medalį. 2016 m. tarptautiniame vyno iššūkyje „Les Chevres Pierreuses“ buvo įvertintas bronza.
Tai – tik keli pavyzdžiai, sulaukiame daugybės puikių vertinimų ir, be abejonės, labai tuo džiaugiamės.
– „Leclerc-Briant“ namai garsėja ne tik išskirtiniu požiūriu, puikiais šampanais, bet ir tuo, kad pas jus dirba vienas garsiausių ir geriausių specialistų – Herve Jestinas. Kokia Jūsų bendradarbiavimo istorija?
– Didžiuojamės šiuo faktu! Herve mūsų namuose dirbti pradėjo kartu su M.Zeimettu, kai valdymą perėmė amerikiečių šeima, 2012 m.
Mūsų šampano namai jam pasirodė vieni simboliškiausių biodinaminės kultūros kūrėjų ir puoselėtojų regione, tad Herve nusprendė savo žinias, talentą ir laiką atiduoti namų atkūrimui.
– Nuo kada H.Justinas domisi biodinamika? Kur jis dirbo anksčiau?
– Biologija jis domisi tiek, kiek save atsimena. Prieš maždaug 20 metų pradėjo studijuoti biodinamiką ir dirbo „Duval Leroy“ namų vyno rūsių vadovu. Jis visada buvo įsitikinęs, kad kiekviena „medžiaga“ turi tam tikrą sąmoningumą, intelektą. Tikėjo, jog tik tai perpratęs galės kurti iš tiesų įstabius vynus.
H.Justinas 25 metus dirbo „Duval Leroy“ šampano namų rūsių meistru, tada 10 metų buvo nepriklausomas konsultantas – taip ir susipažino su „Leclerc Briant“ namais.
– Ką konkrečiai Jūsų šampano namuose daro H.Jestinas?
– „Leclerc-Briant“ namuose šampano gamyba suprantama kaip švelnus, natūralus procesas, viskas atliekama gerbiant vyną, stengiantis neįsiterpti į gamtos procesus, priešingai – juos puoselėti.
Herve yra enologas, biodinamikos autoritetas Šampanės regione. Jis daug dirbo ir sukūrė biodinamika paremto darbo standartą – tiek vynuogių auginimui, tiek pačio vyno ir po to šampano gamybai.
Pačio Herve teigimu, jo darbas – tai tiesiog palengvinimas to, ką natūraliai gali vynuogės; jis dažnai primena, kad uogos turi savo intelektą. Toks požiūris reikalauja patirties, nuolankumo. Visa tai ir yra Herve darbas, žinoma, padedant „Leclerc-Briant“ komandai.
– Ar H.Jestinas turi savo šampaną?
– Taip – „Champagne Jestin“, gaminamas labai mažais kiekiais. Be abejonės, tai – biodinaminis šampanas. Taip pat šiuo metu kuriamas naujas cuvee – 2012 m. derliaus vintažinis „Clos de Cumieres“, gaminamas iš Herve priklausančio vynuogių plotelio.
– Kuris šampanas yra H.Justino mėgstamiausias?
– Iš „Leclerc-Briant“ šampanų jo mėgstamiausias yra „Blancs de Meunier“ – dėl unikalaus stiliaus, stipraus skonio, atskleidžiantis, kokį stebinantį ir subalansuotą skonį gali dovanoti 'Meunier' uogos.
„Leclerc-Briant“ šampano namų atstovas Lietuvoje, „Cognac Boutique“ parduotuvės vadovas Juozas Kabašinskas pasakojo, kad ryšį su šių namų atstovais bandė užmegzti nuo 2009 metų.
„Man labai patiko „Leclerc-Briant“ namų filosofija, norėjau daugiau apie juos sužinoti. Pirmąjį vizitą į šampano namus 2010 m. patikėjau sūnui Einorui – jį sužavėjo tiek šampanai, tiek tuometinio savininko Pascalio požiūris, idėjos.
Pradėjome bendrauti, kalbėtis dėl galimybės tapti atstovais Lietuvoje, tačiau 2011 m. Pascalis netikėtai mirė. Namus paveldėjusios jo dukros nenorėjo tęsti šeimos tradicijų, teko stebėti šių namų atsargų, vynuogynų perdavimą kitiems gamintojams.
2012 metais atėję nauji investuotojai atpirko didžiąją dalį turto. 2015 m. aplankiau „Leclerc-Briant“ namus ir įsitikinau, kad naujieji savininkai laikosi tos pačios filosofijos, tęsia Pascalio darbus – ir toliau puoselėjama ekologinė vynuogininkystė, gaminami puikūs biodinaminiai šampanai. O kaip kitaip, kai prie jų komandos prisijungė puikus specialistas F.Zeimettas ir žmogus-legenda J.Herve?!
Taigi, nuo 2016 m. esame oficialūs „Leclerc-Briant“ atstovai. Nors praėjo dar labai mažai laiko, šis šampanas jau tapo vienu populiariausių tarp mūsų klientų! Kai kurie žmonės jo paragavo „Šampano šventės“ metu, kiti – per degustacijas ir dauguma sakė, kad tai – vienas didžiausių metų skonių atradimų!
Be abejonės, nuoširdžiai džiaugiamės atstovaudami šiems nedideliems, tačiau puikiai vertinamiems ir pasaulyje pripažintus šampano namiems“, – teigė J.Kabašinskas.
