Ne bet kokius – trimačius! Stulbinančius grožiu, spalvomis ir, žinoma, gaiviu skoniu.
Kodėl moteris ėmėsi tokios veiklos?
„Daugelis mano pažįstamų sako, kad esu kūrybingas žmogus. Galbūt jie teisūs, nes nuolat tiek darbe, tiek gyvenime ieškau kažko naujo. Pedagoginį darbą dirbu jau daugiau kaip 20 metų. Pradėjau jausti, kad neberealizuoju savęs darbe.
Panorau kažką keisti, todėl dabar esu savęs ieškojimo kelyje. Gal dėl to kaltas amžius? Juk 50 metų sulauksi moteris keičiasi ne tik išvaizda, bet ir vidumi, mąstymu. Norisi daryti tai, kas teikia malonumą, padeda atsipalaiduoti“, – svarstė Renata.
Ji įsitikinusi – žmogui reikia pokyčių, nes tai skatina tobulėti.
„Kai pradėjau gaminti šiuos tortus, nustebinau visus pažįstamus. Visi stebėjosi: tu tokia puiki mokytoja, neįsivaizduojame tavęs kitoje veikloje. Bet ar mokytoja negali savęs realizuoti kitur? Man mokykloje jau trūksta erdvės“, – atvirai kalbėjo kretingiškė.
Želės tortų ji ėmėsi neatsitiktinai. Vaikystėje želė buvo pats mėgstamiausias Renatos desertas.
„Kai mama man pagamindavo žėlės, būdavo šventė. Pamenu, kai mama išvykdavo į mokslus, žėlės desertus darydavo tėvelis – vakare kartu su juo valgydavome.
Kai buvau paauglė, mama pagamino žėlės tortą. Jis tapo mūsų šeimos tortu, nė viena artimųjų šventė nepraeidavo be mamos torto. Galbūt ir mane dabar aplankė vaikystės prisiminimai, kurie ir paskatino daryti būtent žėlės tortus“, – pasakojo R.Bumblienė.
O internete pamačiusi trimačius tortus, jais labai susidomėjo – nutarė pati tokį pabandyti pagaminti.
Šiam tortui gaminti reikia specialių įrankių. Pirmuosius tortus Renata gamino naudodamasi medicininiais švirkštais. Vėliau dukra Sigita parsiuntė ir įrankius.
„Pirmuosius tortus piešdavau valandą, o dabar ranka patobulėjo – užtenka ir pusvalandžio. Kai manęs klausia, kaip aš padarau trimatį vaizdą, juokauju, kad tai tokia pati procedūra, kai medicinos seselė turi paimti kraują iš venos ir jos neranda. Tuomet švirkštu ieško tos venos.
Iš tikrųjų tokius tortus gali pagaminti kiekviena moteris – tikrai nieko sunkaus nėra, tik, žinoma, reikia kūrybiškumo“, – patikino žemaitė.
Savo darbus ji vertina kritiškai. „Manau , kad jie per daug vienodi, o man tai nepatinka. Laikas kažką keisti, tobulinti. Smagu, kad yra moterų , kurios irgi gamina tokius tortus, pabendraujame su jomis socialiniuose tinkluose.
Įdomu tai, kad vienos noriai dalijasi savo patirtimi, o kitos ne. Suprantu – už žinias reikia mokėti kaip už kvalifikacijos tobulinimo seminarus. Aš vienai pažįstamai atskleidžiau savo darbo paslaptis. Nes iš tikrųjų kiekvieną tortą darydama aš eksperimentuoju ir vis atrandu kažką naujo. Taip tobulėja įgūdžiai“, – pasakojo Renata.
Tortus ji gamina artimiesiems ir draugams. „Užsakymų nepriimu, nes neturiu specialių sąlygų, kurios atitiktų mūsų šalies higienos reikalavimus. Tų tortų kūrimas – tai mano hobis, o ne verslas“, – patikino kretingiškė.
Tortų skoniai būna įvairūs. Kartais deda varškės, grietinėlės, kartais konservuotų vaisių ar spalvotos žėlė gabaliukų.
Renata gamina ne tik saldžius tortus, bet ir šaltieną, silkės tortą – jai pačiai labai patinka valgiai iš želės.
„Dabar juk sakoma, kad mūsų sąnariams labai sveika valgyti želatiną – tai matyt ir aš, rūpindamasi savo sveikata ir pradėjau daryti žėlės tortus. Juk nieko gyvenime nevyksta be reikalo“, – įsitikinusi talentinga kretingiškė.
