Valgyti ir dalintis. Atrodo tokiu principu gyvena Italijos pietuose
įsikūrusio Bario gyventojai.
Jei praeiviams patinka iš jų virtuvės sklindantys kvapai, kodėl
nepasidalinti? Bario Senamiestyje ne prie vieno namo durų stovi stalelis,
ant kurio išrikiuoti stiklainiai su uogiene, paprikomis ar pomidorais.
Šeimininkui nereikia gaišti visos dienos, eiti į turgų ar atsistojus
prie jo siūlyti savo gardėsių praeiviams. Namų duris ar užuolaidas jie
praveria tik išgirdę, kad kas nors jau barškina stiklainius ar
tarpusavyje aptarinėja jų turinį.
Sott’olio – vienu žodžiu stiklainių turinį apibūdina jų šeimininkai.
Apulijos regione – tai populiariausias daržovių marinavimo būdas.
Savo užaugintus baklažanus, artišokus, svogūnus ar paprikas italai
užpila šviežiu alyvuogių aliejumi ir actu. Po kelių mėnesių taip
paruoštos daržovės tampa puikiu užkandžiu prieš sočius pietus.
Iš Senamiesčio gyventojų gatvėse galima įsigyti saulėje džiovintų
pomidorų ir ką tik pagamintų ausyčių formos makaronų orecchiette.
Mažąsias ausytes vietos užeigų šeimininkai paprastai patiekia su
brokolių ir česnakų padažu arba rikotos sūriu, šviežiais pomidorais ir
įvairiomis jūros gėrybėmis.
Mažų parduotuvių su šviežiais makaronais, ką tik iškepta duona ir
tradiciniais mažyčiais riestainiais taralli Apulijos regiono sostinės
centre rasti lengviau nei prekybos centrą.
„Visi pagrindiniai produktai užauga žemėje, tai kam eiti į prekybos
centrą“? – lyg susitarę kartoja dėl savo archeologinių radinių
mažąja Roma vadinamo Apulijos Kanozos miestelio žemdirbiai.
Dėl palankaus klimato ir derlingų žemių jie jaučiasi labai savarankiški:
patys spaudžia alyvuogių aliejų, įvairiais priedais gardina alyvuoges, o
vynuogių derliaus užtenka ne tik vynams, bet ir pikantiškiems padažams.
„Kokybiškas maistas yra svarbiausia. Jei gerai nepavalgysi, neturėsi
jėgų nieko dirbti ir gaminti“, – sakė Pasaulio italų bendruomenės
„Pasaulis – tai menas, kultūra, maistas“ vadovas Giosue Gilberto di
Molfetta.
Pilnaverte vaikų mityba besirūpinančios organizacijos vadovas įsitikinęs,
jog žinias apie sveiką maistą galima skleisti ir per turizmą: „mūsų
regione apsilankę ir su mūsų virtuve susipažinę svečiai žinias gali
pritaikyti ir savo šalyse. O jei dėl geografinių sąlygų neįmanoma
užsiauginti kai kurių produktų, jų galima atsivežti iš Italijos“.
Apulijos Kanozos žemdirbių pasididžiavimas – užrištą maišelį primenantis
sūris burrata. Vos įsmeigus šakutę, lėkštėje pasklinda tiršta, burnoje
tirpstanti masė.
Rikotos sūrius šeimininkės gardina vynuogių uogiene ir iš jų padarytais
padažais. Vyniotinį primenanti dvispalvė duona kasdien gardžiais
valgiais besimėgaujantiems vaikams primena, kad Italijos istorijoje buvo
ir sunkių laikotarpių: duona ne visada buvo balta.
„Šie produktai kai kam gal atrodo gurmaniški, bet mes juos valgome
kiekvieną dieną. Mes iš tiesų daug valgome, bet nesame stori, nes visas
maistas – natūralus“, – šypsojosi pati sūrius bei rankų darbo
saldainius gaminanti, sveiku maistu prekiaujančios bendrovės vadybininkė
Ileana Jugubete.
