Sugebėti skaniai paruošti mėsos patiekalus – tarsi mokslas, tačiau kauniečiui J.Jučui tai daryti sekasi puikiai, rašo „TV antena“.
„Žinau daugybę mėsiškų receptų, juos ištobulinau ir vis dar tobulinu nuolat eksperimentuodamas virtuvėje“, pasakojo džiazmenas.
Patikusio mėsos patiekalo recepto vyras drąsiai prašo ne tik bičiulių, bet ir restoranų meistrų. Ir daugelis jų mielai pasidalija mėsos ruošimo gudrybėmis.
– Iš kokios mėsos ruošti patiekalai dažniausiai garuoja ant jūsų stalo?
– Valgau įvairią mėsą. Svarbiausia, kad ji būtų šviežia ir kokybiška.
Žmona Audra mėgsta jautieną, avieną. Duktė Indrė jautienos ir avienos beveik nevalgo. Ji labiau linkusi rinktis paukštieną, ypač antieną, žąsieną, kalakutieną. Visi vertiname žvėrieną, tačiau jos neturime nuolat. Tikriausiai supratote, kad ne taip jau retai mūsų namuose galima rasti net kelių rūšių mėsos valgių.
– Kuo dažniausiai vaišinate svečius?
– Ką ruošiu, priklauso nuo to, kiek prie stalo bus žmonių. Jeigu svečių ne vienas ir ne du, mėgstu ruošti jautienos suktinukus su džiovintais baravykais, kepti antį ar žąsį su obuoliais ir slyvomis, karbonadą su obuoliais.
Mūsų namuose labai didelių kompanijų nebūna – vengiame didesnės nei dešimties bičiulių ar giminaičių draugijos.
– Ar virtuvė yra išskirtinai jūsų valdos?
– Žmona virtuvėje triūsia mažiausiai, tačiau verda nuostabaus skonio sriubas, ruošia puikius šaltibarščius. Tokių skanių neteko niekur kitur valgyti.
Duktė neretai ruošia mėsiškus valgius, bet labiausiai jai sekasi saldumynai. Ji žino, kaip gomurį palepinti kepiniais ir kitokiais desertais.
– Ko dar, be žalios mėsos, visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Dešros su trumais ir čioriso dešrelių. Kai nėra laiko, jos greitai išverdamos su šlakeliu vyno, šakele rozmarinų ir patiekiamos su bulvėmis. Visada turime paprikų, raugintų grybų. Šįmet pats juos rinkau miškuose aplink Nidą, valiau, raugiau su česnakais.
– Yra produktų, kurių nemėgstate?
– Svogūnų, nebent jie būtų kepti. Mėsos atliekų, vadinamųjų subproduktų, net jeigu tai ančių ar žąsų kepenėlės, ir žuvies, išskyrus skandinaviškai paruoštą silkę, karštai rūkytą ungurį ir šaltai rūkytą karpį. Nemėgstu tortų, perteptų rūgščia uogiene.
– Kokie įprastai būna jūsų pusryčiai?
– Gausūs. Dažniausiai valgau sumuštinius su dešra, mėsa, sūriu, daržovėmis. Paskui būtinai turiu pasigardžiuoti varške su cinamonu ar saldžiu sūreliu.
– Žiemą nuo šalčio gelbėja tradicinė karšta arbata su medumi ir imbierais? O gal žinote dar kokių nors būdų, kaip sušilti sustirus?
– Jeigu esu peršalęs, geriu įvairių vaistažolių arbatą – tikrai padeda greičiau pasveikti.
Žiemą mėgaujuosi karštu šokoladu, jį kartais dar pagardinu riešutais ir šlakeliu romo. Vertinu gerą kavą.
Befstrogenas su džiovintais baravykais
Patiekalui reikės:
1 kg jautienos nugarinės, kryžmės ar kumpio,
Vusterio padažo,
druskos, pipirų,
300 g džiovintų baravykų,
kelių šaukštų vynuogių kauliukų aliejaus,
laurų lapų,
3 šaukštų pomidorų pastos,
šaukštelio adžikos,
2 šaukštų grietinės,
1 šaukšto sviesto,
trečdalio stiklinės saldaus raudonojo vyno.
Mėsą supjaustykite juostelėmis, pagardinkite druska, pipirais, apšlakstykite Vusterio padažu, apkepkite keptuvėje su trupučiu vynuogių kauliukų aliejaus.
Kol mėsa kepa, iš džiovintų baravykų per 15–20 min. išvirkite sultinį. Mėsą dėkite į troškinimo indą, įmeskite laurų lapų, supilkite sultinį kartu su grybais ir troškinkite 20 minučių. Tuomet sukrėskite pomidorų pastą, pagardinkite adžika, įpilkite vyno, patroškinkite dar 10 minučių, įdėkite grietinės ir sviesto.
Befstrogenas valgomas su žalumynais pabarstytomis virtomis bulvėmis ir mėgstamomis daržovėmis. Jos gali būti šviežios, sūdytos arba raugintos.
