„Aš jau pradėjau ruoštis Kalėdų vakarienei ir pirkti būtinus produktus“, – pasidžiaugė Švedijos ambasadorės Lietuvoje Marios Christinos Lundqvist (57 m.) tėtis (83 m.), kai duktė lapkričio pabaigoje lankėsi gimtinėje.
Nuo ambasadorės tėčio neatsiliko ir jos teta (93 m.), savo dukterėčiai žvaliu balsu telefonu pareiškusi: „Jau pradėjau tau kepti Kalėdinius sausainius“.
„Taip. Kalėdos Švedijoje prasideda vis anksčiau. Jau lapkričio viduryje visi pradėjo puošti namus ir įstaigas, jau nekalbant apie parduotuves, Kalėdoms. Anksčiau tai darydavome tik prasidėjus adventui“, – pastebėjo M.Ch.Lundqvist.
Konkuruoja girliandomis
Jau nuo lapkričio vidurio švedai namus papuošė Kalėdinėmis lempučių girliandomis. Kai kurie jų savo namuose iškabina be galo daug. M.Ch.Lundqvist juokėsi, prisiminusi, kaip jos kolega, dirbantis Švedijos Užsienio reikalų ministerijoje, net konkuruodavo su kaimynu – kuris ant savo būsto išorės iškabinės daugiau blyksinčių girliandų!
Švedai negaili pinigų ir namų puošmenoms – papuošia ne tik eglutes, langus, bet ir ant stalo padeda advento vainikėlius su keturiomis žvakėmis, kurias uždega kas savaitę.
Aplink šį vainikėlį paprastai sekmadieniais susirenka visa šeima ir vaišinasi specialiai šiuo laikotarpiu ruošiamais skanumynais: bandelėmis su šafranu, imbieriniais sausainiais, karštu šokoladu ir panašiai.
Į bažnyčią traukia ne vien melstis
Ambasadorė pasakojo, kad nuo advento pradžios iki pat Kalėdų Švedijoje yra nemažai svarbių renginių. Vienas jų vyksta jau gruodžio 10 dieną. Tai – Nobelio premijos įteikimo iškilmės. Jos baigiasi iškilminga vakariene, į kurią kviečiami tik išrinktieji. Tą dieną iškilmes transliuoja per Švedijos televiziją ir visi švedai noriai jas stebi.
Kita svarbi diena ateina po trijų dienų – gruodžio 13-ąją. Tai – Šventosios Liucijos diena, kitaip tariant – šviesos sugrįžimo šventė, kuri švenčiama visur – nuo vaikų darželių ir mokyklų, iki įvairiausių įstaigų. Ši šventė neatsiejama nuo skaisčiai geltonos spalvos bandelių su šafranu, imbierinių sausainių ir karšto vyno, vadinamo „gliogu“, kuris gali būti ir nealkoholinis.
Apie Šv.Liucijos dienos prasmę, tradicijas ir maistą „Skonis“ rašė jau anksčiau. Apie tai galite paskaityti čia.
Taip pat gruodį švedai aktyviau lankosi bažnyčioje, net ir tie, kurie nėra labai religingi. Anot M.Ch.Lundqvist, į bažnyčią žmonės traukia pabūti drauge, pasiklausyti muzikos ir kartu padainuoti.
Kasmet tie patys filmukai
Svarbiausia viso šio kalėdinio laikotarpio diena, kaip ir Lietuvoje, yra gruodžio 24-oji – Kalėdų išvakarės, kuomet gausiai maistu nukraunamas vaišių stalas ir visa šeima susirenka drauge.
Šiuolaikiniai švedai gruodžio 24 dieną pradeda nuo filmukų apie ančiuką Donaldą žiūrėjimo per televiziją.
„Kiekvienais metais, 15 valandą, televizija transliuoja vis tuos pačius senus filmukus. Visi juos būna matę šimtus kartų, bet vis tiek susirenka ir žiūri. Ir tuo metu niekam geriau neskambinti į namus ir netrukdyti žiūrėti filmukų! Žinau, tai – keista ir neįtikėtina, bet tai jau yra tapę tradicija“, – skėsteli rankomis ambasadorė.
Švedai mielai Kalėdų išvakarėse žiūri ir kitą kasmet rodomą švedišką filmą apie berniuką, padedantį vargstantiems. O vaikai būtinai įsijungia laidelę „Advento kalendorius“.
Nepalieka net riebaus padažo
O vėliau ateina metas sėsti prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo ir valgyti Kalėdų vakarienę.
Tradiciniai kalėdiniai švedų patiekalai yra labai sotūs ir riebūs. Tokie jie yra dar nuo tų laikų, kai daugumai žmonių tekdavo sunkiai dirbti laukuose. Riebesnis maistas padėdavo lengviau išgyventi ir šaltas švediškas žiemas.
Ant kalėdinio švedų stalo visada galima rasti įvairiai paruoštos silkės.
Privalomas patiekalas yra ir bulvių, svogūnų, ančiuvių bei grietinės užkepas, vadinamas „Janssons frestelse“ (liet. Jansono pagunda).
Tarp kalėdinių patiekalų yra ir marinuota lašiša, mėsos kukuliai, patiekiami su bruknių uogiene, mažos dešrelės, vadinamos prinskorv (liet. princo dešrelėmis), troškinti kopūstai, medumi glazūruoti šonkauliukai, pudingas su migdolais ir pan.
Na, o švenčių stalą vainikuoja didžiulis orkaitėje keptas kumpis su garstyčių padažu.
„Po to žmonės šitą kumpį su traškia švediška duona, vadinama knäckebröd, valgo iki pat sausio pabaigos, nes jį reikia suvalgyti visą! Iš pradžių būna smagu, kad sekančią dieną po Kalėdų gali pasiimti šiek tiek traškios duonelės, užsidėti kumpio, garstyčių ir mėgautis. Bet vėliau valgyti tą patį kumpį labai nusibosta“, – juokėsi M.Ch.Lundqvist.
Beje, riebalai, likę ruošiant kumpį, neišpilami. Nors tai ir riebu, švedai mėgsta į troškintuvą su riebalais įmesti duonos riekelių ir vėliau jas, permirkusias riebiame padaže, valgyti. Švediškai tai vadinama „dopp i grytan“, kas reiškia „mirkyti puode“.
„Mirkyti duoną į likusį riebų padažą yra ypatinga tradicija, atsiradusi dar iš tų laikų, kuomet žmonės buvo labai neturtingi ir stengdavosi viską suvartoti“, – paaiškino ambasadorė.
Švedai turi ne tik ypatingus Kalėdų patiekalus, bet ir gėrimus. Vienas jų – jau minėtasis gliogas.
Kitas gėrimas vadinasi „Julmust“. Tai – tik per Kalėdas parduodami saldūs it „Coca-Cola“ vaisvandeniai, gaminami iš nefermentuotų vaisių ir uogų sulčių.
Taip pat per šventes geriamas alus, o prie kumpio ragaujama degtinės.
Per langus mėto eglutes
Kaip ir mes, švedai po Kalėdų švenčia ne tik Naujuosius metus, bet ir Tris Karalius sausio 6-ąją.
O šventinis laikotarpis pasibaigia tik sausio 13 dieną, kuri Švedijoje vadinama Tjugondag Knut (liet. „Knuto dvidešimtoji“). Skaičius „dvidešimt“ šventės pavadinime reiškia, kad praėjo 20 dienų po Kalėdų.
Tą dieną einant Švedijos gatvėmis reikia būti apdairiems, nes per šią šventę įprasta pro langus ar balkonus mesti nupuoštas eglutes. Taigi, praeiviai rizikuoja, kad ant jų gali užkristi nebereikalinga eglutė.
Ir nors Kalėdos švedams yra svarbi šeimos šventė, vis daugiau šios šalies gyventojų stengiasi išvengti pasisėdėjimo su artimaisiais ir, užuot šventę kartu, ima atostogas ir išvažiuoja svetur, dažniausiai ten, kur šilta.
„Aš to niekada nedaryčiau. Man per Kalėdas yra svarbu būti su šeima ir jausti šios šventės dvasią“, – teigė M.Ch.Lundqvist.
Na, o norintiems paragauti švediškų šventinių patiekalų nebūtina važiuoti į Švediją. Jų galite pasigaminti ir patys, pagal Švedijos ambasados virtuvės vadovės Daivos Leonavičienės pateiktus receptus.
Siūlome jums pabandyti pasidaryti bulvių ir ančiuvų užkepą „Jansono pagunda“ ir ypatingai gardžius glazūruotus kiaulienos šonkauliukus su raudonųjų kopūstų troškiniu.
Jansono pagunda
8 porcijoms reikės:
1 kg bulvių, pjaustytų šiaudeliais;
2 didelių svogūnų, pjaustytų kubeliais, apkepintų 3 šaukštuose sviesto;
300 ml grietinėlės (35 proc. riebumo);
200 g ančiuvių filė;
1 šaukšto džiūvėsėlių.
Gaminimas
Aukštoje keramikinėje troškintuvėje sluoksniuokite bulves, svogūnus, ančiuvių filė ir vėl tęskite ta pačia tvarka. Paskutinis sluoksnis turi būti bulvių.
Likusį nuo ančiuvių skystį sumaišykite su grietinėle ir užpilkite ant užkepo, apibarstykite džiūvėsėliais.
Kepkite 175⁰ C orkaitėje valandą arba daugiau.
Glazūruoti kiaulienos šonkauliukai su raudonųjų kopūstų troškiniu
6 porcijoms šonkauliukų reikės:
1 kg mėsingų kiaulienos šonkauliukų;
3 šaukštų aliejaus;
1 šaukštelio imbiero;
druskos, pipirų.
Glazūrai reikės:
100 ml sojų padažo;
2 šaukštų raudonojo vyno acto;
4 šaukštų medaus;
0,5 šaukštelio tabasko padažo;
0,5 cinamono lazdelės, sugrūstos su 1 anyžiumi.
Gaminimas
Šonkauliukus marinuokite su druska, pipirais, imbieru ir aliejumi 5 valandas.
Susmulkinkite šonkauliukus, užpilkite paruošta glazūra. Kepkite 125⁰ C apie 1 val.
Troškintiems kopūstams reikės:
1 kg raudonųjų kopūstų;
1 raudonojo svogūno;
2 obuolių;
2 šaukštų rapsų aliejaus;
Sugrūsti 1 gvazdikėlį, 1 lauro lapą, 2 kvapniuosius pipirus;
50 ml sauso raudonojo vyno;
50 g cukraus;
2 šaukštų raudonojo vyno acto;
1 šaukšto raudonųjų serbentų uogienės;
druskos.
Gaminimas
Smulkiai supjaustykite kopūstus, raudonąjį svogūną apkepkite su trupučiu aliejaus. Supjaustykite obuolius kubeliais, sudėkite prieskonius ir likusius ingredientus, troškinkite kol suminkštės.
