Paslaptingosios žuvys į Kuršių marias ir Lietuvos upes atkeliauja neršti vėlyvą rudenį, kai pakankamai subjūra orai ir pateka jaunatis. Tada prasideda pats jos ėjimo, kitaip tariant, – gaudymo, laikas, kuris trunka iki pat ankstyvo pavasario.
„Kaip tik dabar ir yra vienas geresnių ėjimų, nes pamaryje labai vėjuota, o šioms žuvims reikia blogų orų. Be to, ir jaunatis prasidėjo“, – pažymėjo restoranų „Šturmų švyturys“ savininkas ir virtuvės vadovas Česlovas Žemaitis (48 m.), apie nėgių ėjimą sužinojęs iš Kuršių marių žvejų.
Drauge su žmona Asta (48 m.)jis užsibrėžęs tikslą atgaivinti Mažosios Lietuvos žvejų tradicijas ir grąžinti ant mūsų stalo lietuviškas laukines žuvis – nėges.
Restoranai keldavo vėliavas
Kažkada šios neišvaizdžios žuvys Mažojoje Lietuvoje laikytos tikru delikatesu ir kone labiausiai vertintos iš visų žūklės laimikių.
„Net ir dabar, jeigu paklaustumėte Mažosios Lietuvos šišioniškių, kurių liko labai nedaug, kokias žuvis jie labiausiai vertina, visi kaip vienas atsakytų: nėges“, – neabejojo Č.Žemaitis.
Neatsitiktinai jų pasirodymas prieškario Lietuvoje ir dar anksčiau būdavo laikomas savotiška švente.
Pavyzdžiui, nėgėms atėjus į mūsų vandenis restoranai, kurie turėdavo šių žuvų, ta proga iškeldavo specialias vėliavas.
Vieni keldavo vėliavas su devyneto simboliu ir dviem akimis, nes ši žuvis žinoma ir kaip devynakė.
Kitų vėliavos būdavusios baltos su septyniais juodais taškais, simbolizuojančiais septynias poras nėgės žiaunų. Dėl šios ypatybės nėgės vadintos dar ir septyntaškėmis.
Nėgės bilietas – tik į vieną pusę
Dabar tik retas žino šias ypatingas žuvis, nebent būtų kilęs iš pamario krašto. Užtat latviai ir estai nėges ir dabar labai vertina.
Kaimynai ypač mielai perka mūsų nėges, kurios yra gerokai stambesnės ir riebesnės už sugaunamas jų vandenyse.
Asta ir Česlovas jau nebe pirmus metus šių sezoninių žuvų pasirodymo proga prie savo restorano iškelia baltą septyntaškę vėliavą ir drauge su svečiais nėgių garbei iššauna prancūziško šampano butelį.
Tad kas gi yra ši ypatinga ungurį tiek išvaizda, tiek ir skoniu primenanti žuvis, kuri sugauta ant ledo gali išlikti gyva net dvi savaites?
A.Žemaitienė nėges praminė marių gėrybėmis. Tiesa, didžiąją dalį savo gyvenimo šios žuvys praleidžia ne mariose, bet Šiaurės Atlante arba Baltijos jūroje. Į Kuršių marias nėgės atplaukia vėlyvą rudenį neršti.
„Nėgės bilietas būna tik į vieną pusę. Ji išneršia, bet į jūrą negrįžta, nes po neršto žūva. Į jūrą grįžta tik mailius“, – liūdną žuvies gyvenimą nupasakojo Č.Žemaitis.
Neršti nėgės migruoja į jūros intakus: Danę, Šventąją. Daugiausia šių žuvų atplaukia į Kuršių marias.
Didžioji dalis lieka žemesniuose Nemuno intakuose, bet kai kurios žuvys kyla aukštyn – į Nerį, Vilnią, netgi pasiekia Žeimeną.
Nėgės neršia ankstyvą pavasarį, o liepą jų palikuoniai palieka mūsų vandenis. Galbūt dėl dramatiško likimo šie nei žvynų, nei ašakų neturintys keistos išvaizdos padarai apgaubti mistika.
Gera žinia – žuvų nemažėja
Atplaukusios į mūsų vandenis nėgės gaudomos dvejopai.
Mariose joms statomos specialios tinklinės gaudyklės, kurios nuo tradicinių skiriasi tuo, kad tinklo akys mažesnės – antraip žuvys išlįstų lauk.
Gaudyklės, kurias galima pamatyti šiuo metu laivu skrodžiant Kuršių marias, yra įtempti vartai, pasibaigiantys maža kišene.
Patekusi pro šiuos vartus žuvis paprastai neapsigręžia ieškodama išėjimo. Ji plaukia tik į priekį, taip pasitikdama savo liūdną likimą.
Upėse žuvys gaudomos specialiais bučiukais, kurių sustatoma visa grandinė, dažniausiai – po dešimt. Šie bučiukai statomi tarp dambų – akmenų juostų, skirtų krantams sutvirtinti.
Nei bučiukai, nei nėginės marių gaudyklės netikrinami kasdien. Tai daroma vos kartą per savaitę. O sugaunama nėgių labai daug ir jų mūsų vandenyse nemažėja.
„Nėges ruošiame jau gana seniai, bet jų valgytojų būrys niekada nebuvo labai didelis. Šturmų kaime mūsų restoranas žiemą nėra toks populiarus kaip vasarą, o vasaromis šios žuvys neina. Jų ėjimo ir gaudymo laikas – nuo spalio iki gruodžio pabaigos“, – paaiškino Č.Žemaitis.
Jis bandė pardavinėti nėges ir nuo ledo. Reakcijos sulaukdavo įvairios. Dažniausiai žmonėms būdavo baisu žiūrėti į šias įdomias, bet ne itin malonios išvaizdos žuvis.
Kaip skaniai paruošti nėges?
Paprastai šios riebios žuvys kepamos ant grotelių ar žarijų.
Prieš kepant turi išvarvėti jų taukai.
Nėges reikia kepti ant nedidelės ugnies, dažnai vartant, mat perkeptos pasidaro neskanios.
Kitas galimas nėgių ruošimo būdas – rūkyti.
„Nėgių rūkymas skiriasi nuo kitų žuvų, nes jos turi daug išskyrų ir kraujo. Todėl iš pradžių žuvys pakabinamos už uodegos, kad visa, kas nereikalinga, išvarvėtų, po to jos sūdomos ir rūkomos“, – atskleidė Č.Žemaitis.
Rūkymas turi būti toks pat subtilus ir atsargus, kaip ir kepimas. Tai daroma atsargiai kedenant žuvis, stengiantis, kad proceso metu neišvarvėtų labai svarbūs ir brangūs taukai.
Česlovas rūkytas nėges ir konservuoja. Taip pat šias žuvis troškina, gamina jų užtepėles.
O prieškario Lietuvoje labiausiai buvo vertinamos ant grotelių keptos nėgės.
Taip pat jos būdavo marinuojamos alaus acte, specialiuose marinatuose arba troškinamos savose sultyse.
Prie žuvų – šampanas arba baltasis vynas
Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė yra pasakojusi, kad anuomet Klaipėdoje veikusi netgi speciali nėgių skanavimo svetainė.
Joje per šių žuvų gaudymo sezoną būdavo tiekiamos ant žarijų keptos nėgės, karštos bandelės ir porterio alus.
Lankytojai joje gaudavo alaus, karštų bandelių, pilną lėkštę ant žarijų keptų nėgių ir tuščią lėkštelę suvalgytos žuvies galvoms sudėti. Išeinant galvos būdavo suskaičiuojamos ir pagal tai klientai sumokėdavo už vaišes.
Dabar „Šturmų švyturio“ šeimininkai prie nėgių derina šampaną ir baltąjį išlaikytą austrišką ir vokišką vyną neprarasdami vilties, kad vis daugiau lietuvių vėl pamėgs skoniu ir išvaizda į ungurį panašias tragiško likimo žuvis.
*Upinės nėgės nuo seno žmonių laikomos žuvimis, tačiau mokslas jas išskiria į kitą stuburinių klasę – apskritažiomenius. Manoma, kad tai savotiški žuvų protėviai, kad iš panašių organizmų išsivystė žuvys. Todėl mes iš pagarbos žuvų protėviams gastronominėse temose jas vadinsime žuvimis, liaudiškai, ne moksliškai.
