Pasirodo, pienių vynas nėra tik poeto fantazija ir alegorija.
Vienas amerikiečių rašytojas rašydamas romaną „Pienių vynas“, tiksliai žinojo, kaip šis gėrimas atrodo. Nenuostabu – Jungtinėse Valstijose pienių vynas nėra retenybė.
Visame pasaulyje galima suskaičiuoti tūkstančius receptų vyno, gaminamo ne iš vynuogių, o iš kitų žaliavų – nuo obuolių, slyvų ir žemuogių iki ryžių, bananų ar medaus.
Iš ko vyną gamina Nigerijoje?
Uogas, vaisius ar žoleles vynu paverčia tūkstančių metų senumo gėrimo gamybos procesas, kai rūgimo metu angliavandeniai virsta į etanolį.
Istoriškai ir geografiškai susiklostė, kad šalyse, kur vynuogėms augti per šalta, vynas gaminamas iš kitų žaliavų. Mums pažįstamų vaisių ir uogų vynas gaminamas vėsaus klimato Skandinavijos šalyse, kai kuriose Amerikos valstijose, Kanadoje.
O pietų kraštuose, kur vynuogių auginama mažai, galima paragauti gėrimo iš egzotiškų vaisių. Tailande, Nigerijoje ar Havajuose vyndariai kaip žaliavą naudoja ananasus.
Kinijoje, Japonijoje ir Taivane vynas gaminamas iš Azijai būdingų slyvų rūšių. Šis vynas tirštokas ir saldus, derantis prie Azijos šalių virtuvės patiekalų.
Užtat apdainuotas pienių vynas – ne profesionalių vyndarių, o namuose šeimininkių gaminamas gėrimas. Surinkti tūkstančius žiedų, juos apdoroti ir fermentuoti – ilgai trunkantis, kruopštaus darbo reikalaujantis, procesas, kuris yra neparankus pramoninei gamybai ir išrankiam vartotojo skoniui.
Lietuviško vyno tradicijos – iš kartos į kartą
Pienių vyno gamybos entuziastų yra ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje kur kas ryškesnė obuolių ir uogų vyno gamybos tradicija.
Žinios apie lietuviško vyno gamybos technologijas ir žaliavas keliavo iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Kai kurios senosios lietuviškos obelų veislės išliko būtent dėl to, kad jų vaisiai geriausiai tiko būtent vyno gamybai.
Sodininkai teigia, kad net skirtingose Lietuvos regionuose užderėjusių tos pačios rūšies obuolių skonis skiriasi: Žemaitijoje vaisiai saldesni, Aukštaitijoje – rūgštesni. Derlius priklauso nuo dirvožemio, be to, kiek per metus buvo saulėtų ir lietingų dienų.
Lietuvišką derlių paverčia vynu
Į vyno gamyklą Anykščiuose savo gėrybes atveža ūkininkai iš visos Lietuvos. „Anykščių vyne“ sulčių spaudyklos agregatus keliauja švieži obuoliai, aronijos, serbentai, vyšnios. Kai savo darbą pradeda mielės, sultys ima rūgti, vyksta fermentacija: cukrus virsta alkoholiu ir angliarūgšte. Fermentacijos procesas trunka apie vieną-du mėnesius.
Ypač svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą, todėl vynas bręsta gamyklos rūsiuose.
Vyno technologai gamybos procesą prižiūri nuo žaliavų kelionės į spaudyklos presą iki gėrimo supilstymo į butelius.
Pusiau saldus juodųjų serbentų vynas „Voruta“ – Lietuvoje paklausiausias „Anykščių vyno“ produktas. Šis vynas pripažintas Lietuvos tautiniu paveldu, yra gaminamas pagal klasikinę vynų gamybos technologiją.
„Anykščių vyno“ technologė Jūratė Žiūkienė teigia, bendrovė nuolat investuoja į gamybos tobulinimą ir savo specialistų žinias. Anykščiuose dirbantys gamybos technologai semiasi patirties iš užsienio vyndarių, siekdami, kad vyne atsiskleistų geriausios Lietuvoje užaugintų uogų ir vaisių skonio savybės.
Viena iš vyndarių gudrybių – „Vorutos“ obuolių, taip pat aronijų, vynas brandinamas talpose su prancūziško ąžuolo drožlėmis. Taip gėrimas įgyja išskirtinį skonį ir aromatą.
