Popietę, kai vyko visuotinė „fika“, prie ambasados nusidriekė ilgiausia eilė norinčių pasivaišinti švediškais saldumynais, kava ir susipažinti su naująja ambasadore, kuri Lietuvoje dirbs ateinančius trejus metus, o gal ir ilgiau.
M.Ch.Lundqvist įvairiose šalyse ambasadore dirba nuo 2000-ųjų. Prieš tai apie 30 metų dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, daugiausia transatlantiniais ir Europos klausimais.
Tad kas yra moteris, kuri artimiausiu metu atstovaus Švedijai Lietuvoje ir rūpinsis dvišalių santykių puoselėjimu?
M.Ch.Lundqvist pasakojo, kad diplomate tapo iš smalsumo. Ji visada domėjosi skirtingomis šalimis, kultūromis ir žmonėmis.
„Su tėvais anksti pradėjau keliauti. Neilgai trukus pradėjau keliauti viena. Taigi pasaulį pradėjau atrasti dar būdama labai jauna“, – prisiminė ambasadorė.
Smalsi mergaitė vaikystėje visiems tvirtino, kad vieną dieną taps neurologe.
Paklausta, kodėl būtent tokios srities medike, M.Ch.Lundqvist susimąstė: „Manau, kad iš smalsumo. Man buvo įdomu geriau pažinti skirtingus žmones, taip pat suprasti, kodėl jie yra tokie, kokie yra, kodėl skirtingai reaguoja į įvairius dalykus.“
Vis dėlto baigdama mokyklą M.Ch.Lundqvist staiga persigalvojo ir pasirinko ekonomikos, vadybos ir politikos mokslų studijas. Vėliau tapo Europos koledžo Briugėje, Belgijoje, magistrante, po to dar tęsė mokslus Nacionalinėje administravimo mokykloje („Ecole Nationale d’Administration“) Paryžiuje, Prancūzijoje.
Dėl to, kad atsisakė svajonių tapti neurologe, ambasadorė dabar nė kiek nesigaili. Diplomatės kelias jai ne mažiau įdomus. Jai patinka vis nauji potyriai, kelionės po skirtingas šalis ir galimybė užmegzti daug pažinčių.
Viena reikšmingiausių ir daugiausia įtakos jai padariusių pažinčių buvo su Švedijos užsienio reikalų ministre Anna Lindh, kuri 2003 metais buvo žiauriai nužudyta prekybos centre.
Tuo metu Švedijos užsienio reikalų ministerijoje M.Ch.Lundqvist ėjo tokias pareigas, kad teko drauge su A.Lindh daug keliauti po įvairias šalis.
„Man darė didžiulį įspūdį jos elgesys ir darbo stilius. Ir dabar, būdama diplomatė, stengiuosi elgtis taip, kaip matydavau ją elgiantis su žmonėmis.
Ji ypač daug dėmesio skyrė jauniems žmonėms, moterims – tą patį stengiuosi daryti ir aš“, – prisipažino M.Ch.Lundqvist.
Be gimtosios, dar keturiomis kalbomis – anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų – laisvai kalbanti diplomatė darbavosi ne vienoje šalyje: Ispanijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Vokietijoje ir Čilėje.
„Sugebu prisitaikyti visur. Kai 2006 metais tapau ambasadore Čilėje, niekada anksčiau nebuvo tekę lankytis Lotynų Amerikoje, nors mokėjau ispanų kalbą.
Tai buvo visiškai nauja aplinka, bet prie jos sėkmingai pritapau“, – įsitikinusi švedė.
M.Ch.Lundqvist visada stengiasi kuo daugiau sužinoti apie šalį, kurioje atsiduria, susipažinti su jos gyventojais.
Štai kodėl vos pradėjusi eiti pareigas Lietuvoje ji ambasadoje surengė visuotinę kavos gėrimo popietę, į kurią galėjo ateiti visi panorėję.
„Norėjau pažinti eilinius lietuvius, ne tik politikus ar diplomatus“, – paaiškino ambasadorė.
Lietuviai jai pasirodė labai panašūs į švedus: „Iš pradžių mes gana drovūs, bet geriau pažinę žmones tampame vieni kitiems labai malonūs.“
Kad lengviau bendrautų su lietuviais, ambasadorė yra užsibrėžusi tikslą pramokti lietuviškai. Ji neketina apsiriboti vien žodžiu „ačiū“.
„Nors jūsų kalba sudėtinga, vis tiek norisi šiek tiek pradėti suprasti lietuviškai, nes jaučiuosi kvailai, kai atėjusi į parduotuvę nieko negaliu pasakyti. Aš gėdijuosi kalbėti vien angliškai“, – prisipažino diplomatė.
Lietuvoje M.Ch.Lundqvist yra lankiusis ir anksčiau, maždaug 1996 metais.
Tada ji čia atvyko su atsigaunančias po sovietų okupacijos Baltijos šalis remiančia švedų delegacija.
„Tuo metu apsistojome „Stiklių“ viešbutyje ir pamaniau, kad niekada jo negalėsiu pamiršti – su savo paveikslais jis buvo toks skoningas!
Kai atvykau čia šių metų birželį, netyčia vėl užtikau „Stiklius“. Apsidžiaugiau supratusi, kad tai – tas pats įspūdingas viešbutis“, – sakė diplomatė.
Dabar Vilnius, be abejo, atrodo kitaip nei tas, kuriame ji lankėsi prieš du dešimtmečius.
„Čia tiek kavinių ir restoranų! Ypač žavi mažos Vilniaus parduotuvėlės, kur dirba jauni žmonės, daugiausia moterys, jaunosios verslininkės. Jos pačios siuva drabužius. Tai tiesiog stulbinama!“ – gyrė M.Ch.Lundqvist.
Vakarais ambasadorė pasineria į knygų pasaulį. Literatūra – vienas didžiausių jos pomėgių.
Nesvarbu, kur nuvyktų, ji stengiasi skaityti tos šalies autorių parašytas knygas ir, jei tik įmanoma, gimtąja jų kalba. Prancūzijoje M.Ch.Lundqvist skaitydavo prancūziškai, Vokietijoje – vokiškai.
„Čia bus sudėtinga skaityti lietuviškai. Bet man jau rekomendavo kelias jūsų rašytojų knygas, išleistas anglų kalba“, – sakė švedė, rodydama į ant stalo padėtas Kristinos Sabaliauskaitės ir Jurgos Ivanauskaitės knygas.
Vos atvykusi į Lietuvą ambasadorė dar kartą perskaitė ir iš čia kilusio Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo knygą, kurią jau buvo skaičiusi anksčiau.
„O mėgstamiausios mano knygos yra Günterio Grasso „Skardinis būgnelis“ ir Romaino Gary „Gyvenimas dar prieš akis“. Tik neseniai sužinojau, kad šis rašytojas kilęs iš Lietuvos“, – atradimu džiaugėsi M.Ch.Lundqvist.
Dar vienas ambasadorės pomėgis – kulinarija. Jau vaikystėje ji įprato vertinti gerą maistą – ne brangų ar kuo nors išskirtinį, bet kokybišką.
„Kai augau, ant mūsų šeimos stalo visuomet garuodavo geras maistas. Manau, kad tai – mano mamos nuopelnas.
Jaunystėje kelerius metus ji praleido Paryžiuje, kurį pamilo, kaip ir jo maistą. Manau, kad tą meilę ji perdavė ir man“, – neabejojo M.Ch.Lundqvist.
Ir dabar diplomatei labai patinka prancūzų virtuvė, o dirbdama ambasadore Čilėje ji pamėgo ir Peru virtuvę bei Čilės vyną.
„Kurį laiką švedai nieko nežinojo apie Peru virtuvę, bet dabar ji yra labai populiari Švedijoje.
Peru maistas kiek panašus į Švedijos, nes abiejų šalių gyventojai vartoja daug žuvies“, – svarstė M.Ch.Lundqvist.
Ambasadorė mielai sukiojasi virtuvėje pati, tačiau Lietuvoje tai daryti daug progų neturi.
„Čia maistą man gamina daug metų ambasadoje dirbanti virtuvės vadovė Daiva Leonavičienė“, – šyptelėjo M.Ch.Lundqvist.
Paprašyta pasidalyti mėgstamiausių patiekalų receptais, ambasadorė paminėjo du – valenburgerius (šved. „wallenbergare“) ir Rydbergo jautieną. Šie patiekalai turi išskirtinę istoriją.
Valenburgeriai atrodo kaip įprasti kotletai, bet yra dideli. Jų pavadinimas siejamas su Wallenbergais – labai gerai Švedijoje žinoma turtinga dinastija.
Vienas šios šeimos atstovų Andre Oscaras Wallenbergas įsteigė SEB banką, kitas – Raoulis Wallenbergas būdamas Švedijos diplomatas Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius Vengrijos žydų nuo mirties.
O su šia šeima susijęs medikas Charlesas Emilis Hagdahlas parašė pirmąją kulinarijos knygą švedų kalba, į kurią buvo įtrauktas ir minėtų kotletų, vėliau pramintų valenburgeriais, receptas.
„Man šie kotletai labai patinka. Paprastai valenburgeriai gaminami iš veršienos, bet galima juos kepti ir iš žuvies.
Tikiu, kad tokie kotletai patiktų ir lietuviams, nes, kiek pastebėjau, jūs mėgstate panašų maistą“, – neabejojo M.Ch.Lundqvist.
Kitas ambasadorės mėgstamas švediškas patiekalas yra Rydbergo jautiena.
Rydbergai taip pat yra šeimos pavardė.
Šiuo vardu buvo pavadintas ir legendinis viešbutis netoli dabartinės Švedijos užsienio reikalų ministerijos Stokholme, kurio restorane ir buvo tiekiamas jautienos troškinys, ilgainiui pavadintas Rydbergo jautiena.
Abu šie patiekalai priklauso Švedijos gastronomijos klasikai ir jų galima paragauti kiekviename klasikiniame šalies restorane.
Tad būdami Stokholme būtinai jų užsisakykite arba pabandykite patys pasigaminti šių patiekalų namie.
Švediški valenburgeriai grybų padaže
Kotletams reikės:
500 g veršienos faršo
1 šaukštelio druskos
baltųjų maltų pipirų
4 kiaušinių trynių
150 ml 35 proc. riebumo grietinėlės
džiūvėsėlių
Garnyrui reikės:
sviesto kepti
žirnelių
svogūno
Padažui reikės:
500 g pievagrybių
6 šaukštų sviesto
2 svogūnų
česnako skiltelės
šaukšto miltų
200 ml 13 proc. riebumo grietinėlės
150 ml sultinio
sojų padažo
2 šaukštų brendžio
druskos, juodųjų pipirų
Sumaišykite visus išvardytus produktus kotletams, formuokite kotletus, apvoliokite juos džiūvėsėliuose ir kepkite su sviestu ir aliejumi. Garnyrui su sviestu pakepkite žirnelius su susmulkintu svogūnu. Paprastai valenburgeriai patiekiami su bulvių koše.
Gamindami padažą apkepkite susmulkintus pievagrybius svieste. Susmulkinkite svogūną ir česnakus ir apkepkite svieste atskiroje keptuvėje. Sumaišykite apkeptus pievagrybius ir svogūnus, pridėkite miltų ir truputį apkepkite. Įpilkite sojų padažą, grietinėlę ir sultinį, patroškinkite. Pabaigoje įpilkite brendį, pavirkite keletą minučių, pagardinkite druska ir pipirais.
Rydbergo jautiena
4 porcijoms reikės:
500 g jautienos išpjovos
8 vidutinio dydžio bulvių
2 svogūnų
sviesto, druskos ir pipirų
1 šaukšto smulkintų petražolių
Vusterio padažo
garstyčių padažo
Padažui reikės:
2 šaukštų sausų garstyčių
2 šaukštų cukraus
100 ml grietinėlės (35 proc. riebumo)
Supjaustykite mėsą 1 cm dydžio kubeliais. Nuskuskite bulves ir supjaustykite 1,5 cm dydžio kubeliais. Smulkiai sukapokite svogūnus.
Bulves švelniai apskrudinkite svieste, svogūnus lengvai apkepkite svieste, kol suminkštės ir taps auksinės spalvos. Paskaninkite mėsą druska ir pipirais ir apkepkite įkaitintoje keptuvėje. Mėsos iki galo neiškepkite. Jos vidus turi likti rožinės spalvos. Patiekalą pagardinkite smulkintomis petražolėmis, keliais lašeliais Vusterio bei garstyčių padažo.
Gamindami garstyčių padažą sumaišykite garstyčias su cukrumi ir viską įmaišykite į grietinėlę. Viską suplakite iki standžių putų.
