Nors besikeičiantis gyvenimo tempas, tipinių namų ūkių vartojimo permainos turi daug įtakos maisto produktų formai, jų pakavimui bei sudėčiai, svarbiausiu išlieka noras šeimai patiekti platų asortimentą skanių gaminių.
Ne pirmą dešimtį maisto technologe bendrovėje „Utenos mėsa“ dirbanti Vida Ežerskienė pastebi naują pastarųjų metų tendenciją – siekį maitintis sveikai ir subalansuotai.
„Šiandien vartotojai ne tik skaičiuoja kalorijas, bet ir atidžiai gilinasi į maistingumo deklaracijas produktų pakuotėse.
Maistinė vertė tampa svarbiu kriterijumi, todėl ieškodami daug baltymų turinčių produktų vartotojai vis dažniau renkasi jautienos gaminius. Be to, išaugo ir šviežios mėsos paklausa“, – teigė ji.
Įvairūs tyrimai nuolat rodo, kad Lietuvoje namų ūkiai mažėja: Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,28 asmens, o 36 proc. visų namų ūkių – tik iš vieno asmens. Tais pačiais duomenimis, mieste buvo daugiau šeimų, kurias sudarė du suaugę asmenys ir vienas vaikas, o kaime – gerokai daugiau daugiavaikių šeimų.
„Ne tik tyrimų bendrovės pastebi namų ūkių mažėjimą – mes taip pat visus 40 veiklos metų reagavome į vartojimo pokyčius, esamai situacijai pritaikydami savo gaminių pakuotes, produkcijos svorį, formą ir sudėtį, – pasakoja „Biovela Group“ komunikacijos vadovė Lina Kižinienė. – Per kelis dešimtmečius tradicinei šeimai sumažėjus iki 3 asmenų, kito vidutinis gaminių pakuotės svoris – nuo 0,5-1 kilogramo iki 200-300 gramų dešros ar 300 g dešrelių, mat tiek vidutiniškai suvartojama vienu valgymu.
Kitas gyvenimo tempo padiktuotas pokytis – perėjimas nuo 1 kilogramą ir daugiau sveriančios dešros prie riekelėmis pjaustytų gaminių vienam kartui.
Anksčiau didžiąją dalį mėsos produktų parduodavo skyriaus pardavėjai, sverdami ir pakuodami vitrinoje padėtus gaminius, dabar pirkėjai renkasi jau tiksliai pasvertas ir individualiai supakuotas dešras, dešreles bei vyniotinius, taupydami savo laiką.
Be to, senoji praktika nebeatrodo patraukli ne tik dėl higienos ar gaminio vartojimo laiko, bet ir taupumo sumetimais, todėl visi mūsų mėsos gaminiai pakuojami individualiai – tiek, kiek įmanoma suvalgyti nešvaistant maisto.“
Anot L.Kižinienės, negalima skųstis, kad mažėjantys namų ūkiai mėsos gaminių suvalgo mažiau – Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2009 m. vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartodavo 74 kg mėsos ir mėsos produktų, o štai pernai – jau 84 kg. Dėl augančios pasiūlos žmonės suvartoja daugiau įvairesnės, naujos, dar neragautos produkcijos.
„Kintantys maisto vartojimo įpročiai pokyčių įnešė ir į nuo seno lietuvių mėgstamą šašlykų ir marinuotų mėsos gaminių segmentą – anksčiau patys žmonės skirdavo nemažai laiko mėsos marinavimui ir ruošimui, todėl tokia produkcija masiškai gaminama nebuvo.
Greitėjantis gyvenimo tempas lėmė, kad žmonės linkę išsirinkti mėgstamus grilio kepsnius, brandintą jautieną, maltinius mėsainiams ar šašlykus parduotuvėje, kad daugiau laiko galėtų skirti ne maisto ruošimui ir gaminimui, o bendravimui su šeima. Tai turbūt labiausiai džiuginantis vartotojų įpročių pokytis“, – teigė L.Kižinienė.
