Lietinga liepa ir šiluma kaunietį S.Varslauską vis dažniau išgina į mišką. „Dažniausiai grybauju Šakių, Jurbarko, Varėnos miškuose. Juose žinau daug grybingų vietų. O būna, kad su grupės vyrais važiuodami į koncertą sustojame miške, kuriame nesame buvę, ir net pakelėje gerų grybų prisirenkame“, – apie grybavimo ypatumus pasakojo S.Varslauskas.
Vyras žino daugybę būdų, kaip skaniai paruošti įvairius grybus.
– Grybaujate nuo pat vaikystės?
– Tėvai mėgo grybauti, todėl teko ir man mažam po mišką palakstyti. Mama kilusi iš Varėnos rajono, ji nuo vaikystės grybavo.
Tėvai išmokė atskirti gerus ir blogus grybus, juos rinkti, apdoroti ir paruošti. Man grybavimas, kaip ir žvejyba, yra aistra.
– Mėgstate grybauti su draugija?
– Grybauti su draugija smagiau. Ir ne taip baisu pasiklysti. (Juokiasi.) Su šeima, giminaičiais ar draugais miške patinka pabendrauti. O jeigu norisi ramybės, visada galima nueiti į šalį ir mėgautis tyla.
– Kad nepaklystumėte, naudojatės kompasu?
– Stengiuosi eiti netoli kokio nors kelio ar kirtimo. Miške nesunku suprasti, kur šiaurė, žiūrint į medžių kamienus – šiaurinė pusė apsamanojusi.
– Daug grybų pažįstate?
– Pažįstu beveik visus grybus, kurie vertingi, skanūs, ir daugelį, kurių imti negalima. Jeigu abejoju, neimu. Renku baravykus, raudonviršius, šilbaravykius, paberžius, kazlėkus, bet man skaniausi tie, kurie paruošti nėra slidūs: voveraitės, ūmėdės, rudmėsės, grūzdai.
Nerenku tų, kuriuos reikia pervirti du kartus.
– Grybautojai netingi kilti dar prieš saulėtekį. Dėl grybų keliatės anksti?
– Man keista, kad daugelis žmonių anksti keliasi ir lekia grybauti, nes bijo, esą grybai bus išrinkti.
Aš manau, kad reikia gerai išsimiegoti ir vykti ieškoti nenugrybautų vietų.
– Kaip ruošiate surinktus grybus?
– Žmona Virginija yra puiki šeimininkė, todėl grybų patiekalus valgome kone visus metus. Aš mėgstu keptus šviežius grybus.
Patinka dauguma grybų, keptų su rūkytų lašinių spirgučiais, svogūnais ir grietine. Ypač vertinu svieste keptas baravykų kepurėles, rudmėses. Moku ruošti grybų kotletus.
Kartą rūkytą žuvį pagardinau maltais džiovintais baravykais, buvo pikantiška ir skanu. Šeima ir svečiai giria mano koldūnus, kibinus, padažus, sriubas su grybais.
– Žiemai grybus džiovinate, konservuojate?
– Labai mėgstu džiovintus baravykus, todėl namuose jų niekada netrūksta. Neįsivaizduoju burokėlių sriubos be rūkytos šoninės ir džiovintų baravykų.
Skanūs ir konservuoti grybai. Juos skaniausiai konservuoja mano mama. Grybai išlaiko skonį, aromatą.
Ji nenuverda ir nepila vandens. Labai svarbus acto kiekis. Grybus mama ruošia su pomidorų padažu arba su daržovėmis. Tinka prie silkės, mėsos, vištienos.
– Anekdotų apie grybus ir grybautojus žinote?
– Žinau. „Ei, kaimyne, tavo uošvienė skundžiasi, kad nuolat apsinuodija grybais.“ „Jai tiesiog sklerozė – daro valgyti man, o paskui užmiršta ir suvalgo pati.“
